Kernavė ir jos piliakalniai
Atnaujinta: 2024 m. rugpjūčio mėn. 21 d.
Kernavė – vaizdingoje Širvintų rajono vietoje įsikūręs turtingos istorijos ir kultūros paveldo miestelis. Vos 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus nutolusi vietovė siūlo unikalų žvilgsnį į senąją Lietuvos praeitį. Įspūdingais kraštovaizdžiais ir istorinėmis įžymybėmis garsėjanti Kernavė kviečia tyrinėti žavias viduramžių didybės ir archeologinių paminklų istorijas.
Kultūrinė ir istorinė reikšmė
Kernavės kultūrinė ir istorinė reikšmė yra didžiulė - ji siekia priešistorinius laikus ir tęsiasi iki viduramžių. Archeologiniai duomenys rodo, kad vietovė buvo apgyvendinta jau IX-VII tūkstantmetyje pr. m. e., o viduramžiais tapo vienu svarbiausių Lietuvos valstybės formavimosi centrų, pasižymėjusiu įtvirtintu piliakalnių kompleksu ir gyvybinga amatininkų bei pirklių bendruomene. Strategiškai svarbi miesto vieta prie Neries palengvino prekybą ir gynybą, prisidėjo prie jo klestėjimo ir žinomumo.
Kadaise buvusi klestinti sostinė ir pagrindinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonominis ir politinis centras, Kernavė pradėjo nykti XIV a. pradžioje. Pilies kompleksą ir miestą 1365 ir 1390 m. sugriovė kryžiuočiai, todėl jo reikšmė ženkliai sumažėjo. Nepaisant to, Kernavės palikimas išliko per istorinę atmintį ir archeologines liekanas. Nesunaikinti jos priešistorinių gyvenviečių ir viduramžių statinių kultūriniai sluoksniai yra turtingas informacijos apie baltų civilizaciją šaltinis. Miesto kapinynai ir gynybiniai piliakalniai išlieka nebyliais, kadaise šlovingos praeities, liudininkais. Šiandien Kernavės archeologiniai ir istoriniai lobiai ir toliau traukia mokslininkus ir lankytojus, išsaugodami jos, kaip svarbios Lietuvos istorijos vietos, palikimą.
Kernavės piliakalniai - žvilgsnis į senovės Lietuvą
Kernavės piliakalniai, vadinami Pilies kalnu, Altorių kalnu, Mindaugo kalnu (arba Mindaugo sosto piliakalniu), Lizdeikos kalnu ir Kriveikiškio piliakalniu, liudija istorinę miestelio reikšmę. Šios kalvos datuojamos vėlyvuoju bronzos amžiumi, XIII-XIV a. buvusios tvirtos gynybinės sistemos dalimi. Piliakalniai tarnavo kaip viduramžių miesto įtvirtinimai, o centriniame Aukuro kalne, kaip manoma, stovėjo kunigaikščio pilis. Kiti kalnai atliko svarbų vaidmenį miesto gynyboje, o Kriveikiškio piliakalnis - sakralinę funkciją. Bėgant amžiams šios kalvos tapo sektinais Kernavės simboliais, reprezentuojančiais turtingą kultūrinį paveldą ir strateginę reikšmę ankstyvojoje Lietuvos istorijoje. Jų išsaugojimas suteikia neįkainojamų žinių apie ankstyvųjų lietuvių gyvenimą ir papročius.
Kernavės piliakalnių tyrinėjimas - tai kelionė laiku, suteikianti lankytojams unikalią galimybę pasivaikščioti senovės lietuvių pėdomis. Kopiant į šias istorines aukštumas galima įsivaizduoti, kokią strateginę reikšmę jos turėjo, o nuo jų atsiveria aplinkinio kraštovaizdžio ir Neries upės panorama. Gerai išsilaikę piliakalniai, apsupti vešlios žalumos ir ramaus Pajautos slėnio, sukuria ramią, tačiau žadą atimančią atmosferą. Takeliai, vedantys prie kalvų, yra aiškiai sužymėti, todėl jais gali mėgautis tiek pėsčiųjų žygių, tiek istorijos entuziastai.
Kernavės religinė architektūra
Kernavės architektūra liudija apie miestelio dvasinį paveldą ir kultūrinį identitetą. Tarp įžymių jos paminklų yra neogotikinė Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčia - ryškus XX a. pradžios tikėjimo simbolis. Vertingais paveikslais, skulptūromis ir įmantriais altoriais išpuošta bažnyčia lankytojams leidžia susipažinti su Lietuvos religinėmis tradicijomis ir meniniu meistriškumu. Miestelyje yra ir medinė koplyčia, kuri, kaip manoma, buvo pastatyta XVIII a. pabaigoje. Joje veikia bažnytinių relikvijų muziejus, saugantis istorinės ir kultūrinės reikšmės artefaktus.
Kernavės archeologinės vietovės muziejus
Kelionė po turtingą Kernavės istoriją galima tęsti Kernavės archeologinės vietovės muziejuje. Šis 1930 m. įkurtas ir 2012 m. visiškai atnaujintas objektas laikomas istorijos ir kultūros lobynu. Naujoje muziejaus ekspozicijoje pristatomi įspūdingiausi Kernavės archeologiniai radiniai, apimantys laikotarpį nuo priešistorinių laikų iki gyvybingų XIII ir XIV a. viduramžių. Lankytojai gali apžiūrėti artefaktus, kurie atskleidžia senovės amatininkų, prekybininkų ir senųjų miestelėnų, kadaise gyvenusių šioje vietovėje, gyvenimą. Čia taip pat pristatomi nuo 1979 m. nuolat vykdomi archeologiniai tyrimai, supažindinama su metodikomis ir atradimais, kurie suformavo mūsų supratimą apie Kernavės praeitį. Interaktyvūs ekranai ir detalūs eksponatai paverčia muziejų įdomia patirtimi tiek istorijos mėgėjams, tiek atsitiktiniams lankytojams.
Muziejus po atviru dangumi
Šalia pagrindinio muziejaus balandžio-spalio mėnesiais veikia ir ekspozicija po atviru dangumi. Tai pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas – trijų amatininkų sodybų kompleksas, dar vadinamas Skansenu. Šiame gyvajame muziejuje galima praktiškai susipažinti su senųjų miestelio gyventojų kasdienybe. Lankytojai kviečiami pabendrauti su rekonstruktoriais, stebėti tradicinius amatus ir geriau pažinti praeities tradicijas ir gyvenimo būdą.
Kernavėje vykstantys renginiai
Joninės Kernavėje - tradicinė baltų tradicijų ir apeigų šventė, į kurią suvažiuoja minios žmonių iš visos Lietuvos. Šis kasmetinis renginys, garsėjantis gyva atmosfera ir turtinga kultūrine reikšme, kviečia dalyvius pasinerti į autentiškas vasaros saulėgrįžos iškilmes. Šventė apima daugybę senovinių papročių ir veiklų - nuo apeiginių laužų uždegimo iki tradicinių vainikų pynimo ir paparčio žiedo paieškų. Saulei nusileidus dalyviai susirenka prie Pilies kalno piliakalnio atiduoti pagarbos blėstančiai šviesai ir dalyvauti simbolinėse ceremonijose, įskaitant aukurų uždegimą ir aukų atnašavimą. Šventės kulminacija - Didžiosios ugnies uždegimas ir vainikų plukdymas Neries upe, simbolizuojantis perėjimą į gausos ir atsinaujinimo sezoną.
Gyvosios archeologijos dienos
XXIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ kviečia visus pasinerti į turtingą legendomis ir protėvių pėdsakais apipinto krašto istoriją. 2024 m. liepos 5-7 d. nuo 11 val. ryto lankytojai Kernavės archeologinėje vietovėje galės nusikelti į praeitį ir dalyvauti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti skirtoje šventėje. Šią vasarą greta tradicinių senųjų amatų ir gyvenimo būdo pristatymų festivalis žada nepaprastą reginį - grandiozinę viduramžių mūšių inscenizaciją, kurioje pasirodys daugiau kaip 100 istorinių karių, atstovaujančių 6 tautoms. Dalyviai taip pat galės mėgautis kerinčiomis archajiškos ir folkloro įkvėptos šiuolaikinės muzikos melodijomis, dalyvauti edukacinėse varžybose, senoviniuose žaidimuose, šviečiamosiose paskaitose ir diskusijose, kurias ves gerbiami mokslininkai. Renginiui dar daugiau žavesio suteiks žinomų grupių „KAMANIŲ ŠILELIS“, „UGNIAVIJAS“, „ŪKANOSE“ ir „DAJ OGNIA“ pasirodymai. Šiame tarptautinio pripažinimo sulaukusiame renginyje, skirtame Lietuvos ir kaimyninių tautų kultūros paveldui pristatyti, jaunesni nei 18 metų vaikai gali dalyvauti nemokamai.
Kontaktai, informacija
- Adresas
- Kernavė, Širvintų rajonas Žemėlapis
Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į Kernavė, Širvintų rajonas