Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse

Lietuvos buities muziejus Rumšiškėse

Apie Rumšiškes, ko gero, girdėję yra visi. Taip, nepastebėti didžiausio muziejaus po atviru dangumi (195 ha) Lietuvoje – sudėtinga. Rumšiškės, nedidelis kaimelis Kaišiadorių rajone, už 20 km nuo Kauno ant Kauno marių kranto kasmet pritraukia apie 100.000 lankytojų. Įdomu, kad tai yra daugiausia objektų – Lietuvos buities objektų (jų yra net virš 90000) turintis muziejus po atviru dangumi visoje Europoje. Bet muziejams svarbūs ne tik ir ne tiek skaičiai, kiek galimybė prisiliesti prie praeities, ją pajausti, suvokti. Ir jei dažniausiai dalykai, susiję su etnografija, istorija atrodo mums labai tolimi, tai būtent Rumšiškėse galima tiesiogine ta žodžio prasme prisiliesti prie visai netolimos praeities, kurią mena dar mūsų seneliai; prie tos prieš-industrinės epochos, kuri buvo, rodos, taip neseniai.

Muziejaus ekspozicijos

Lietuvos liaudies buities muziejų (taip oficialiai yra vadinamas Rumšiškių muziejus) sudaro visų penkių Lietuvos istorinių regionų (Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) kasdienės buities ekspozicija. Idėja tokiam muziejui atsirasti buvo gvildenama dar XIX amžiuje, pučiant pirmojo Atgimimo vėjams, bet buvo įgyvendinta tik 1974 metais (1965 m. muziejus buvo įsteigtas ir pradėtas jo rengimas). Tais sovietiniais laikais „pramonės darbininkas“ ir „valstietis“, tiksliau, „kolūkietis“ (ne veltui Tarybų Sąjungos herbą puošė būtent kūjis ir pjautuvas) buvo du pagrindiniai atraminiai tarybinės visuomenės stulpai. Tad reikėjo juos visaip aukštinti, glorifikuoti. Iš kitos pusės, tai buvo unikali galimybė esant socialistiniam, iš esmės priešiškam Lietuvai valdymui išsaugoti būtent lietuviškas tradicijas, naudojantis „valstiečio“ palankiu įvaizdžiu socialistinėje mitologijoje.

Muziejus suskirstomas į 7 sektorius:

• Aukštaitijos
• Žemaitijos
• Dzūkijos
• Suvalkijos
• Mažosios Lietuvos
• Miestelio
• Tautos tremties ir rezistencijos sektorius

Muziejaus įkūrimas ir istorija

Iš pačių įvairiausių Lietuvos regionų buvo pervežamos, ir po to vėl iš išrinktų detalių kruopščiai surenkamos po rąstą namai, trobos, pirkios, svirnai, klėčiai, pirtys, malūnai, tvartai... Yra be galo daug ir namų apyvokos daiktų, technikos, atsiradusios tarpukario laikotarpiu – traktoriai, siejimo mašinos ir t.t. Vainikuoja visą tai - MIESTELIO sektorius, kuriame yra sukurtas improvizuotas nedidelis miestelis su tikrais autentiškais pastatais. O už jo – tautos tremties ir rezistencijos sektorius, kur pasakojama apie pokario sunkius laikus, tremtį ir partizanų kovą. Beje, bendras viso maršruto ilgis – net 6 km.

Seniausiems eksponatams - virš 300 metų

Seniausi eksponatai mena net XVIII amžių – tai keletas klėčių ir trobų, menančių dar nepriklausomos Abiejų Tautų Respublikos laikus. Bendrai, visi eksponatai apima maždaug 2 su puse amžius – XVIII amžiaus pradžia – XX amžiaus vidurys. Dešimtys unikalių pastatų, išrinkti ir surinkti preciziškai iš naujo, dar ir suskirstyti pagal savo kilmę – įspūdingas vaizdas. Bet iš viso to įspūdingo autentiško palikimo išsiskiria barokinis medinis Aristavėlės dvaras. Jo grakščios, lengvos, bet tuo pat metu paprastos formos nepalieka abejingų. Statytas dar 1700 metais, jis priklausė Zabielų giminei. Statomas buvo Martyno Zabielos, Kauno pavieto raštininko, o XVIII amžiaus pabaigoje atiteko Medekšų giminei. Medekšos kiek perstatė dvarą, bet išsaugojo jo barokinį siluetą. Ši giminė valdė Aristavėlės dvarą iki II-ojo pasaulinio karo pradžios, o paskutinis dvaro savininkas Stefanas Medekša (1882–1962) pasitraukė į Didžiąją Britaniją ir mirė Londone.

Aristavėlės dvaras

Pastatas neišsiskyrė prabanga - tai buvo tipinis vidutinės bajorų giminės dvaras, užtat vienintelis toks išlikęs Lietuvoje, išgyvenęs Šiaurės karą, carinės Rusijos jungą, Napoleono invaziją, ir visas XX amžiaus negandas. Daugiausia kliuvo dvarui po 1940 metų: jis atiteko kolūkiui, buvo perstatytas, įrengti butai, o vėliau, dvarui vis labiau nykstant, netgi kiaulidės! Tačiau 1987 metais dvaras buvo išrinktas, "užkonservuotas", 2010 m. atstatytas, o 2016 metais atvertas lankytojams. Beje, dvare buvo apsistoję aukšti Napoleono kariuomenės pareigūnai, o jo didžiajame kamine 1863 metais slėpėsi net 7 sukilėliai! Dėl pastato stogo, kuris daugiau negu dukart aukštesnis už sienas, dvaras yra labai erdvus - čia tilpdavo 12 kambarių. Aristavėlės dvaro rūmai – vienintelis toks išlikęs baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, kurių interjerus ir išorę galima laisvai apžiūrėti Rumšiškių muziejuje.

Užgavėnės Rumšiškėse

Didžiausias renginys Rumšiškėse - tai Užgavėnės. Iš visos Lietuvos čia atvažiuoja žmonės, kad linksmai sutikti pavasarį ir palydėti žiemą. Į žūtbūtinę kovą stoja Lašininis ir Kanapinis, vyksta kaukių dirbtuvės, renkama pati baisiausia kaukė, na, ir, be abejo ragaujama karštų blynų ir šiupinio. Į Rumšiškes suvažiuoja folkloro muzikantai iš visos Lietuvos, ir jų atliekama gyva muzika dar labiau pagyvina šventės atmosferą; vyksta orientaciniai žaidimai, puodų daužymo varžybos, ristynių* kovos, keramikos dirbtuvės, važinėjama arkliais, ir be abejo, deginama Morė.

*Rystinės – lietuviškos imtynės, buvusios ypač populiarios XIX a. viduryje – XX a. pradžioje.

Pabėgimo kambarys

Jei norite sužinoti, kaip jautėsi tais laikais į caro kariuomenę rekrutu (25 metų tarnybai) paimtas jaunuolis, ir ką jam teko išgyventi, jei jis pabėgdavo ir būdavo pagaunamas – būtent tam yra skirtas XVIII amžiaus „pabėgimo kambarys“: autentiška troba, kurioje buvo kalinami tokie pabėgėliai. „.. Su liūdesiu reikėtų paminėti, kad vaitams nebuvo rūpesčio surasti žmonių, kurie gaudytų rekrutus, rištų ir rakintų į geležinius pančius. Tam nepritrūkdavo savanorių ir mėgėjų. […] Kas nematė įsikūnijusios piktybės, galėjo ją pamatyti gaudančiuose rekrutus žmonėse” – rašė Mikalojus Katkus, (etnografas, draudžiamos lietuvių spaudos platintojas , visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas) savo knygoje ,,Balanos Gadynė“ – etnografinėje apysakoje apie baudžiavą ir rekrutų medžioklę XIX amžiaus viduryje.

Tais laikais surakintieji, bandydami išsilaisvinti, dažnai išgirsdavo ratų girgždėjimą. Tai buvo ženklas, kad atvyksta vežimas, išgabensiantis jaunuolius į Kauną, kur jie bus pristatyti tarnybai caro kariuomenėje. Pagal žaidimo taisykles, įsivaizduokite, kad toks likimas ištiko Jus ir dabar Jūs turite tam, kad išsilaisvinti lygiai 1 valandą!

Ekskursijos

Didžiulėje Rumšiškių teritorijoje be vedlio, ko gero, galima pasiklysti, tad lankytojų paslaugoms yra gidas, o be to, yra ir teminė ekskursija „Čia mūsų miestelis“ kur viešint muziejaus miestelyje, apžvelgiami šios gyvenvietės savitumai, pasakojama apie miestelio tarpukarį ir tą laikotarpį menančius ženklus, aplankomas valsčius, pradžios mokykla ir pašto agentūra, pasakojama apie skautų judėjimą, o žaidimo nugalėtojo laukia prizas-staigmena.

Edukacija Rumšiškių buities muziejuje

O be vaizdingo ir įtraukiančio maršruto, kurį, beje, galima įveikti pasinaudojus brička (beje, Rumšiškėse galima pajodinėti ar net važnyčioti) muziejus dar gali pasiūlyti linksmai atšvęsti liaudies šventes – Užgavėnes, Velykas, Sekmines, Žolines su vaišėmis, kostiumuotomis eisenomis, muzika, šokiais. Taip pat muziejuje vyksta orientacinis žaidimas. Be šių tradicinių renginių, muziejus siūlo daug edukacinių užsiėmimų.

Šeimos papročiai

Edukacinės programos šia tematika apima daugybę tuometinio valstiečio kertinių gyvenimo momentų.

Mergvakaris – edukacija merginoms apie tradicijas vestuvių išvakarėse nuotakos namuose. Užsiėmimo metu vedėja pakvies mergvakario dalyves nukeliauti laiku į senovės kaimą, o senovinių, XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios artefaktų apsuptyje dalyvė patirs tikrąją priešvedybinę atmosferą.

„Kiek vaikino vestuvės, tiek paršelio skerstuvės“ – analogiškas renginys vyrams, taip pat 9-12 klasių moksleiviams, edukacija apie vyro vaidmenį tuometinėje Lietuvoje.

„Kūdikystė, vaikystė senojoje pirkioje“ papasakos apie tuometinę vaikystę, bus galima pažaist su ano meto žaislais, sužinosite, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimimas, krikštynos.

„O kai aš promočiutė buvau“ to laikotarpio autentiškoje aukštaičių gryčioje bendraujant su „promočiute“, uodžiant ir liečiant, menant mįsles ir nudirbant darbelius, ragaujant ir žaidžiant, susipažįstama su supančia aplinka, prosenelių kasdienybės akimirkomis.

„Praverkime vestuvinių papročių lobių skrynia“ – apie tai, kaip prieš šimtmetį ir seniau buvo ruošiamasi vestuvėms; apie tai, kokią šeimos sampratą atspindi tuomečiai vestuvių papročiai. Pažinimo procesas vyksta ne tik klausant, bet ir vaidinant tradicinius vestuvių veikėjus.

Palydėtuvės į bažnyčią vaiko krikštui „Ant krikštatėvių rankų“ – edukacija apie krikšto apeigas XIX a. pabaigos aukštaičių sodyboje, kartu palydint vaiką į krikštą.

„Kai buvau… jaunimėlin ėjau“ – edukacija apie nevienodą vaikinų ir merginų jaunystę; sužinosite, ką reiškia „bergždininkė“, „senbernis Sidaras“; ką reiškia būti „įrašytam į bernus“ arba „pakeltam į mergų suolą“.

Kalendoriniai papročiai

Laukiu velykėlių. Edukacija vaikams, kur pasakojama apie Velykų papročius; su tradiciniais žaidimais ir dovanėlių paieškomis.

Marginu velykaitį. Edukacija apie margučius – jų spalvinimo technika, dažų gamyba, simbolika.

Sekminės. Piemenų rūpesčiai ir linksmybės. Edukacija 10-14 metų vaikams apie piemenų gyvenimą, kurios metu aplankoma tradicinė aukštaitiška gryčia, susipažįstama su to laikmečio buitimi.

Atvažiavo kalėda. Edukacija apie kalėdojimą, Kalėdų papročius, simbolika; taip pat galima pabandyti išburti ateitį.

Vakarojimas. Ar norėtumėt pajausti nuotaiką kaimo gryčioje žiemos ar rudens vakarą, pasinerti į mistikos atmosferą, išburti savo ateitį, sužinoti, iš kur atsiranda vaiduokliai, sužinoti, ką gamino iš kanapių mūsų protėviai? Jei taip – ši edukacija skirta būtent Jums.

Nauja nuotolinė edukacija „Sveiki sulaukim Šv. Velykų“. Edukacija su praktiniu užsiėmimu – galima bus ne tik daug sužinoti, bet ir pačiam pasigaminti tam tikrų velykinių artefaktų savo rankomis.

Advento vainikas. Vaikai sužinos daug įdomaus apie gerų darbų medelį, apie advento kalendorių, apie pačią Advento sąvoka.

Jurginės – „saugok ir dabok mūsų gyvulius“. Jurginės buvo minimos pavasarį, kai į laukus išgindavo pirmą kart gyvulius vaikai. Dar ši šventė vadinosi piemenukų švente. Sužinosite, kam po tvarto slenksčiu dėdavo margučius, kam piemenėliai rinkdavo akmenukus, kokius muzikinius instrumentus jie naudojo; galima bus užsidėti ir piemens apsiaustą, išmokti pamėgdžioti paukščius ir net iškepti ant laužo pautienę (dzūkai taip vadina kiaušinienę).

Gyvoji istorija

Pamoka pas daraktarę.

Edukacijos metu pasinersite į nelegalios pogrindinės mokyklos XIX amžiaus antrojoje pusėje gyvenimą. Kodėl pogrindinės? O gi nuo 1864 iki 1904 metų veikė lotyniškos abėcėles Lietuvoje ir Lenkijoje draudimas. Iškilo grėsmė lietuvių kalbai, bet prasidėjo tylusis intelektualinis pasipriešinimas – knygnešystė, o taip pat atsirado nelegalių mokyklų tinklas. Būtent tokioje autentiškoje mokykloje Kirdeikių aukštaitiškoje sodyboje ir vyks užsiėmimas.

Pradžios mokykla XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje. Dailyraščio pamoka.

Edukacijos metu susipažinsite su mokymo procesu Smetonos laikų Lietuvoje. Spręsite tarpukario Lietuvos Respublikos švietimo uždavinius, rašysite plunksnakočiu su plienine plunksna ir rašalu.

Tautos tremtis.

Šios edukacijos metu susipažinsite su sunkia tremtinių dalia, o apie ją papasakos buvusi tremtinė, kuri, būdama trylikos metų, 1941 metais buvo išvežta iš pradžių į Altajaus kraštą, o po to net prie Laptevo jūros, už poliarinio rato. Taip pat apžiūrėsite tremtinių vagoną ir jurtą, kurioje tremtiniams teko gyventi. Užsiėmimas nemokamas.

Čia mūsų miestelis.

Didžiulėje Rumšiškių teritorijoje be vedlio, ko gero, galima pasiklysti, tad lankytojų paslaugoms yra gidas, o be to, yra ir teminė ekskursija „Čia mūsų miestelis“ kur viešint muziejaus miestelyje, apžvelgiami šios gyvenvietės savitumai, pasakojama apie miestelio tarpukarį ir tą laikotarpį menančius ženklus, aplankomas valsčius, pradžios mokykla ir pašto agentūra, pasakojama apie skautų judėjimą, o žaidimo nugalėtojo laukia prizas-staigmena.

Žaidimai ir linksmybės

Muzikuokime kartu. Edukacijos metu susipažinsime, kokia muzikos samprata buvo senovėje, ir kuo jinai skiriasi nuo dabartinės. Taip pat sužinosite, kaip gaminami įvairūs instrumentai – nuo dambrelio iki mandolinos, nuo būgno iki ožio rago, nuo lumzdelio iki skudučių . Edukacijos metu visus muzikos instrumentus galima išbandyt.

Kaimiški jaunimo žaidimai. Sužinoti, kaip pramogavo mūsų protėviai, kokius žaidimus žaidė, o taip pat išbandyti rankos taiklumą, jėgą ir vikrumą kviečia šis edukacinis užsiėmimas.

Vaikų žaidimai, pasakos, dainos… Šiame užsiėmime bus supažindinama su senoviniais žaidimais, bus įvedama į pasakų, dainų, mįslių karalystę. Sužinosite, kaip žaidimų ir pasakų pagalba buvo lavinamas vaikų pastabumas.

Amatai, darbai

Per kluoną – ne tik linas, ir duona…

Tai – edukacija jaunimui apie senovės kluono istoriją. Sužinosite, kur kluone buvo siaubo kambarys, apžiūrėsite padargas ir sužinosite, kaip buvo auginami ir apdirbami javai ir linai.

Avelė aprengs ir sušildys

Edukacija apie vilną: kaip jinai gaminama, kaip ir kodėl taip šildo, kokios yra vilnos gydomosios savybės o taip pat galimybė paglostyti ir pabendrauti su avele tvarte, kas, be abejo, ypač patinka vaikams.

Apšvietimo priemonės ir žvakių liejimas

Edukacijos metu apžvelgiama apšvietimo priemonių raida – nuo balanų ir žvakių iki žibalinių lempų, taip pat įvairūs žvakių gaminimo būdai.

Lino kelias

Šiame užsiėmime supažindinama su linų drabužių gamyba, kaip apdirbami linai, kad virstų audeklu. Kai kuriuos darbus galima nudirbti patiems.

Atseikėk ir atsverk

Edukacija skirta susipažinti su senoviniais saiko matais ir svarstyklėmis, užsiėmimo metu sveriami grūdai, linai, ir, lankytojams pageidaujant, ir patys lankytojai.

Pasistatyk namą

Edukacija apie senovines kaimo statybos technologijas: kokios medienos rūšis kam tinka, kokie buvo naudojami instrumentai, įrankiai.

Aš ištapysiu kraičių skrynelę

Edukacija apie tapytus baldus: ornamentai ir jų reikšmė, dažymo technologijos ir būdai, dažų paruošimas.

Duona ne vėju ateina

Šiltuoju metų laiku vaikai detaliai susipažįsta su svirnu ir klojimu, taip pat su įrankiais ir darbais, kuriuos reikėdavo nudirbti tam kad duona pasiektų stalą. Veiksmas vykta Žemaitijos sektoriuje.

Šaltuoju metų laiku veiksmas vyksta Pakapių gryčioje, vaikai kviečiami išbandyti darbelius, kuriuos jų bendraamžiai atlikdavo, talkindami suaugusiems. Ir šiltuoju, ir šaltuoju metų laiku vaišinamasi tradicine duona. Užsiėmimas skirtas vaikams iki 5 klasės.

 

Kulinarinis paveldas

Kepam gandro bandeles.

Šios edukacijos metu Aukštaitiškos Mičiūnų sodybos ekspozicijoje stebėsim gandro lizdą, susipažinsim su lietuvių požiūriu į gandrą, mokysimės stebėti bundančios gamtos požymius. Sužinosime apie Gandrynes – gandrų sugrįžimo šventę, susipažinsime su grūdų rūšimis, o taip pat lankytojai galės pamalti grūdus rankų girnomis.

• Kaina: Vaikams (rekomenduojama 5-6 klasių moksleiviams) – 60 eurų + 4 eurai vaikui (priemonės ir vaišės pagal scenarijų)+ įėjimo bilietai;
• suaugusiems – 100 eurų + 5 eurai suaugusiam (priemonės ir vaišės pagal scenarijų) + įėjimo bilietai.

Degustacinė programa „poniškas volgymas“

Jei norite pavakaroti, pavalgyti tikrų tradicinių lietuviškų patiekalų ir pabūti su savo kompanija autentiškoje kaimiškoje aplinkoje – ši programa yra būtent Jums. Tai – galimybė autentiškai atšvęsti asmenines šventes, sukaktis. Rekomenduojama suaugusiems ir šeimoms.

• Kaina: iki 12 žmonių – 120 eurų grupei, iki 20 — 200 eurų grupei. Programa vykdoma spalio – balandžio mėnesiais (šaltuoju metų laiku).

Tautinis paveldas: šventinių meduolių kepimas

Edukacinis užsiėmimas apie pirmąjį taip paplitusį konditerijos gaminį. Siūloma patiems sudalyvauti kepimo procese, ir, be abejo, paskanauti ką tik iškeptų meduolių.

• Kaina: Vaikams – 60 eurų + 6 eurai vaikui + įėjimo bilietai; suaugusiems – 100 eurų + 6 eurai + įėjimo bilietai.

Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau

Užsiėmimo metu pasakojama, ką valgė, ir ko nevalgė mūsų protėviai, kokie buvo regioniniai kulinariniai ypatumai, kokie buvo tradiciniai patiekalai lietuviškam kaime. Galima paskanauti ką tik iškeptų valgių.

• Kaina: 60 eurų grupei iki 20 asmenų + 10 eurų vaišėms asmeniui.

Pastaba: be atskirai paminėtų kainų, kainos edukacinėms užsiėmimams yra 20-30 eurų vaikų grupei ir 60 eurų suaugusiems. Į kainą neįeina atskiri mokesčiai už edukacines priemones, vaišes ir t.t.

Visų edukacinių užsiėmimų veiksmas vyksta autentiškoje aplinkoje su istoriniais artefaktais.

Atsiliepimai, komentarai

21784

Kontaktai, informacija

• Artimiausias vandens telkinys Kauno marios
• Adresas l. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės, Kauno rajonas
• Telefonai +370 687 67237
• El. paštas edukacijos@llbm.lt; renginiai@llbm.lt
• Tinklalapis https://www.llbm.lt/

Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į l. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės, Kauno rajonas