Šatrijos (kalnas) piliakalnis ir Šatrijos kraštovaizdžio draustinis
Atnaujinta: 2024 m. rugpjūčio mėn. 21 d.
Šatrijos kalnas (piliakalnis) stūkso Telšių rajone, Luokės seniūnijoje, netoli Pašatrijos kaimo. Šis žymus kalnas iškilęs į 228,7 m aukštį, todėl laikomas viena aukščiausių Žemaitijos kalvų. Prie Šatrijos piliakalnio reikšmės prisideda ir įspūdingas didelis medinis kryžius jo viršūnėje, simbolizuojantis jo kultūrinę ir istorinę svarbą. Artimiausias apylinkes apima Šatrijos kraštovaizdžio draustinis - 813 ha ploto saugoma teritorija, padedanti išsaugoti tiek gamtinį, tiek archeologinį paveldą.
Šatrijos piliakalnio bruožai
Šatrijos kalva iškilusi į 228,7 m aukštį, todėl yra vienas aukščiausių Žemaitijos taškų. Nuo piliakalnio viršūnės lankytojai gali grožėtis atsiveriančiais vaizdais - pavyks įžiūrėti tokius žymius objektus kaip Medvėgalis, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė ir net Telšių katedros bokštai. Kalno struktūrą sudaro statūs vakarinis ir rytinis šlaitai, pakilę daugiau kaip 25 m, ovalo formos 60x60 m dydžio aikštelė ir nemaži pylimai pietiniame šlaite. Šie bruožai išryškina istorinę jo, kaip gynybinės ir kultūrinės vietovės, svarbą.
Istorinė reikšmė
Šatrijos piliakalnis turi didelę istorinę vertę, menančią I tūkstantmečio antrąją pusę - II tūkstantmečio pradžią. Archeologinių kasinėjimų metu čia aptikta kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvelių, liudijančių apie ilgalaikį gyvenvietės ir apeigų vietos vaidmenį. XIV a. kalvos viršūnėje stovėjo medinė pilis, kuri buvo pagrindinis regiono gynybinis ir administracinis centras. Piliakalnio šlaitai buvo apgyvendinti nuo II a. pr. m. e., o tai rodo, jog piliakalnio reikšmė įvairiose istorinėse epochose išliko. Manoma, jog iki krikščionybės įsigalėjimo, Šatrijos kalnas buvo svarbus pagonių religinis centras, o viduramžiais vyravę bandymai pervadinti jį į Šventojo Juozapato kalvą nesugebėjo ištrinti objekto senovinės tapatybės.
Kultūros paveldas
Šatrijos piliakalnis yra svarbi Žemaitijos kultūros paveldo dalis, glaudžiai susijusi su vietos legendomis ir tradicijomis. Jis garsėja savo sąsajomis su senovės pagoniškais papročiais - tikima, kad viršūnėje rinkdavosi raganos iš visos Žemaitijos. Šis kultūrinis naratyvas atsispindi ir kalvos tautosakoje, kurioje pasakojama apie milžinus ir mistines būtybes, formavusias šį kraštovaizdį.
Raudonkalnio viršūnėje, netoli Šatrijos kalno, savanoriai palaiko amžinąją ugnį, simbolizuojančią ikikrikščioniškų tradicijų atgimimą. Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, čia švenčiama Gabijos šventė, sutraukianti ugnies deivę pagerbiančius senųjų protėvių tikėjimų išpažinėjus. Šis istorinių papročių ir šiuolaikinių kultūrinių renginių derinys pabrėžia išliekamąją Šatrijos piliakalnio, kaip vietos bendruomenės dvasinio ir kultūrinio tapatumo centro, reikšmę.
Šatrijos kraštovaizdžio draustinis
Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, užimantis 813 hektarų plotą, yra saugoma gamtos teritorija aplink Šatrijos piliakalnį. Šiuo 1992 m. įsteigtu draustiniu siekiama išsaugoti unikalų Žemaičių aukštumos moreninį masyvą, kuriam priklauso ir žymusis Šatrijos kalnas. Rezervate auga įvairios biocenozės, yra retųjų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, todėl jis laikomas labai svarbia biologinės įvairovės išsaugojimo teritorija.
Dėl vaizdingų kraštovaizdžių ir ramios aplinkos tai puiki vieta žygiams pėsčiomis, paukščių stebėjimui ir regiono gamtos paveldo tyrinėjimui. Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje ne tik saugomas vietovės ekologinis vientisumas, bet ir didinama Šatrijos piliakalnio kultūrinė vertė, kuriant harmoningą gamtos ir istorijos derinį.
Legendos ir mitai
Šatrijos piliakalnis yra apipintas legendomis ir mitais, kurie jo istorinei reikšmei suteikia dar daugiau mistiškumo. Vietos folkloras pasakoja apie raganas iš visos Žemaitijos, susirenkančias ant kalvos naktiniams ritualams. Kita legenda byloja apie milžiną, klajojusį po kalvotą Žemaitijos kraštovaizdį, turėjusį pilnas kišenes žemių. Kai jis atsigulė pailsėti, pelės išgraužė jo kišenes, išpylė žemes ir sukūrė kalvą. Milžino šūksnis: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ esą davė pradžią Šatrijos pavadinimui, kilusiam iš žodžio „šatra”, reiškiančio „kepurė”. Be to, sakoma, kad kalva dengia bažnyčią, kurioje buvo palaidotos raganos - dėl jų puvimo piliakalnio viršūnė įgriuvo. Šie per amžius perduodami pasakojimai sustiprino Šatrijos kalno žavesį, todėl šis tapo patrauklia lankytojų, besidominčių turtingu regiono folkloru, traukos vieta.
Tyrimai ir kasinėjimai
Daug tyrinėjimų ir kasinėjimų Šatrijos piliakalnyje atskleidė svarbių istorinės ir kultūrinės reikšmės įžvalgų. Pirmieji archeologiniai tyrinėjimai 1835 m. pateikė įrodymų, kad piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse ir II tūkstantmečio pradžia. Archeologai rado kremacijos kapų, laidojimo urnų, ašarų taurių, akmenų su įdubimais, gintaro ir stiklo papuošalų, akmeninių kirvių, liudijančių ilgą žmonių gyvenamąją ir veiklos istoriją. 2009 m. Žemaičių muziejaus „Alka” ir Varnių regioninio parko direkcijos vykdytų tolesnių tyrimų metu buvo iškasta 61 tranšėja ir duobė, ištirtas 220 kv. m plotas. Šių kasinėjimų metu aptikti kultūriniai klodai, židiniai, gyvulių kaulai, geležies lydymo atliekos ir įvairūs artefaktai, leidžiantys geriau pažinti piliakalnyje kadaise buvusią gyvenvietę. Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad Šatrijos kalnas buvo ne tik strateginė gynybinė vieta, bet ir svarbus senovės Žemaitijos kasdienio gyvenimo ir kultūros centras.
Šatrijos piliakalnio lankymas
Šiomis dienomis lankytojai gali apžiūrėti įvairius vietovės objektus, įskaitant senovinius pylimus, aukurą viršūnėje ir amžinąją ugnį, degančią gretimos kalvos aukščiausiame taške. Šatrijos piliakalnis yra įsikūręs Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje, todėl jį mielai renkasi aplankyti ir gamtos, ir istorijos mylėtojai. Nuo Luokės-Gaulėnų kelio pasiekiama vieta yra unikalus gamtos grožio ir istorinės derinys, kurį būtina aplankyti būnant Žemaitijoje.
Kontaktai, informacija
- Adresas
- Luokės sen., Telšių rajonas Žemėlapis
Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į Luokės sen., Telšių rajonas