Biržų pilies rūmai
Atnaujinta: 2021 m. spalio mėn. 26 d.
Biržų pilis
Biržų pilis – viena jauniausių, įspūdingiausių, ir vienintelė išlikusi bastioninė pilis Lietuvoje. Dar vienos bastioninio tipo pilies fragmentų galima aptikti Vilniuje – tai Vilniaus bastėja (liaudyje vadinama „barbakanu“), bet jinai ne iš tolo neprilygsta Biržų analogui. Nepaisant savo pakankamai jauno amžiaus, Biržų pilies istorija yra labai audringa, tad pasinerkime į jos šlovingąją praeitį.
Biržų pilies istorija
Biržų pilis atsirado ne tais gūdžiais laikais, kai lietuviai kovojo su kryžiuočiais, o tada, kai Lietuva jau buvo ta galinga valstybe, sudariusi kartu su Lenkija sąjunginę Abiejų Tautų Respubliką. Tuo metu Abiejų Tautų Respublika buvo tarp stipriausių, labiausiai apgyvendintų ir didžiausių Europos valstybių: tai buvo rimta jėga, su kuria reikėjo taikytis. Ir jeigu ankščiau pilys Lietuvoje daugiausiai buvo statomos didžiųjų kunigaikščių iniciatyva, Biržų pilies statybos buvo pradėtos įtakingos Radvilų giminės atstovo, karingojo Kristupo Radvilos Perkūno.
Užtvankos statyba
Biržų pilies statybos pradžia siekia 1575 metus. Ir pirmasis etapas buvo ne įtvirtinimų statyba, o užtvankos statyba Agluonos ir Apaščios upių santakoje, dėl ko susiformavo dirbtinis Širvenos ežeras. Beje, tai buvo pirmasis dirbtinis tvenkinys Lietuvoje. Apie jo pavadinimo kilmę yra sukurta legenda, pasakojanti, kad mergina vardu Širvena, nenorėdama tekėti už seno, turtingo, nemylimo bajoro, nusiskandino tame ežere, ir nuo tada tas ežeras turi jos vardą.
Pilies statyba pasitelkiant pažangiausias technologijas
Vėliau, 1586 metais jau buvo pradėtos pačios pilies statybos. Pilis buvo statoma pagal pačias pažangiausias to meto technologijas. Pylimus su išsikišančiais bokštais ir bastėjom juosė gilūs grioviai, o tvirtovės viduje buvo sumūrytas arsenalas, kareivinės, evangelikų-liuteronų bažnyčia ir pastatyti triaukščiai rūmai. Tai buvo pažangiausia bastioninė pilis visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (o XVI amžiaus pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė valdė visą dabartinės Baltarusijos teritoriją, Smolensko žemę ir pusę dabartinės Ukrainos). 1589 metais, viso labo po trijų metų, tvirtovės statybos buvo baigtos.
Tvirtovės griūtis ir atstatymas
Bet tvirtovės tam ir yra statomos, kad atlaikyti priešų puolimą. Deja, 1625 metais, puolama švedų kariuomenės (puolimui vadovavo pats Švedijos karalius Gustavas II Adolfas) Biržų pilies įgula, atlaikiusi pirmąjį šturmą, po antrojo pasidavė. Švedai tvirtovę sugriovė, bet 1627 metais atgavę pilį, tiksliau, tai, kas iš jos liko, lietuviai to paties Kristupo Radvilos iniciatyva pradėjo kelti ją iš griuvėsių 1637 metais. Šį kartą statoma pilis buvo pagal olandiškąjį bastioninių pilių modelį, buvo suremontuota užtvanka, krantinės, atstatyti rūmai, kareivinės, arsenalas, atsirado ir naujų statinių, naujieji net dviejų aukštų vartai buvo dekoruoti skulptūromis ir paveikslais. Tvirtovę sudarė net 20 statinių! Tai buvo jau net ne pilis, o visas įtvirtinimų kompleksas. Tačiau dar nepasibaigus atstatymo darbams, 1655 metais tvano metu (kai Abiejų Tautų Respublika vienu metu užpuolė švedai ir maskvėnai) pilis pagal Rygos sutartį vėl atiteko švedams. 1657 metais beveik 200 švedų įgula pasidavė LDK lauko etmono Vincento Gosievskio vadovaujamai kariuomenei, pilis buvo apgriauta, tad darbus teko vėl pradėti iš naujo.
1662-69 metais buvo galiausiai atstatyti pagrindiniai rūmai. Naujai atstatyti rūmai turėjo jau ne tik Renesanso (gotikos laikotarpio pilis net neužtaikė), bet ir Baroko elementų, jame buvo virš 1000 paveikslų ir skulptūrų. Šįkart rūmus sudarė 2 aukštai, o charakteringiausi jų bruožai buvo dviaukštė atvira itališko Renesanso stiliaus galerija pastato fasade bei kampiniai trijų aukštų bokštai.
Šiaurės karas ir pilies sunaikinimas
1701 metais Lietuva kartu su Rusija pradėjo Šiaurės karą prieš Švediją. Tam buvo pasirašyta sutartis Biržų pilyje tarp rusų caro Petro Pirmojo (dar tik neseniai pradėjusio savo karjerą) ir Abiejų Tautų Respublikos vadovo, Saksonijos kurfiursto Augusto II. Deja, jau po 3 metų, 1704 metų rugpjūtį pilis buvo užimta jau paskutinį kartą, ir susprogdinta. Būtent Šiaurės karas atnešė daugybę negandų ir bėdų Lietuvai – kraštas buvo draskomas svetimšalių kariuomenių, valstybei vadovavo taip pat svetimšalis, kuriam ne ypatingai rūpėjo šalies interesai, Lietuvoje prasidėjo baisios epidemijos, kurių buvo pavykę išvengti viduramžiais, kurių baisiausia vyko 1710-11 metais, kai išmirė apie du trečdaliai visos Lietuvos populiacijos. Iš esmės, XVIII amžiaus pradžia žymi Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos pabaigos pradžią, ir nors nominaliai šalis gyvavo iki 1794 metų, tai buvo merdinti valstybė, pasmerkta žlugti. Aišku, tik tam, kad vėl pakilti iš pelenų ir užmaršties, nors ir po kelių amžių. Kaip ir Biržų pilis.
Biržų pilies atgimimas
O kaip gi klostėsi pilies likimas toliau? Jos teritorija atiteko Tiškevičių giminei 1811 metais, 1817 metais lankęsis Biržuose rusų caras Aleksandras I įsakė apsaugoti pilies griuvėsius. XIX amžiaus pabaigoje pilies teritoriją buvo užsodinta vaismedžiais, vėliau atsirado iš žvyro supilti takeliai. Tarpukariu pilies viduje buvo teniso kortai ir veikė kino teatras.
1978 metais, Biržuose įsteigus restauravimo dirbtuves, buvo galiausiai pradėti pilies atstatymo darbai, pabaigti 1986 metais. 2006 metais vėl vyko pastato restauracija, per kurią buvo atkurta koklinė XVII amžiaus krosnis, o 2013 metais atstatytas arsenalas. Būtent šioje vietoje dabar yra Biržų muziejus (kraštotyros muziejus „Sėla“). Šiuo metu su juo pastatą dalijasi viešoji Biržų biblioteka.
Biržų muziejaus ekspozicijos pilyje
Biržų pilyje veikia 7 nuolatinės ekspozicijos:
- Proistorė - ši ekspozicija skirta mūsų kultūros palikimui, kurį paveldėjome iš baltų genčių (žeimgalių ir sėlių). Šioje ekspozicijoje lankytojai gali apžiūrėti akmens, titnago, geležies darbo įrankius, papuošalus ir ginklus, kurie atkeliavo iš žalvario ir geležies amžių. Šie eksponatai archeologų rasti sėlių ir žiemgalių piliakalniuose. Taip pat eksponuojami ir radieniai iš Baluškių senovės gyvenvietės, kuri atrasta Pasvalio rajonie, taip pat iš Astravo kapinyno ir Muoriškių pilkapyno. Ekspozicijoje yra ir vienas išskirtinis radinys, atkeliavęs iš Viduržemio jūros regiono ir beveik prieš šimtą metų (1931 metais) aptiktas pačiame Biržų mieste.
- Biržai XIX amžiuje - šioje ekspozicijoje atsispindi Lietuvos istorijos tarpas, kai ji buvo Rusijos imperijos sudėtyje (nuo 1795 metų iki 1915 metų), istoriškai apžvelgiamas spaudos draudimo ir knygnešystės laikotarpis, Eksponatai atspindi to laikmečio biržų gyventojų kultūrinį ir buitinį gyvenimą. Ekspoziciją papildo ir XIX amžiaus ginklai, priklause bajorams, tokie kaip kardai ir pistoletai, taip pat valstiečių savadarbiai ginklai. Galima apžiūrėti nuotraukas, baldus ir kitas interjero detales taip pat paveikslus, kurie puošė Tiškevičių rūmų, buvusių Astrave, sales.
- Biržai XX amžiuje. Etapas, kuriame Biržų krašto, Pirmojo pasaulinio karo bei Lietuvos atgavus nepriklausomybę, kuomet ji klestėjo (1918-1940 metais) istorija. Taip pat ekspozicijoje Antrojo pasaulinio karo ir laikmečio po jo bei XX amžiaus antros pusės laikotarpio istorija. Ekspozicijoje, kurioje atspindimas tarpukario - Lietuvos klestėjimo etapas, pristatoma karo, politikos ir kultūros raida Biržų krašte 1918-1940 metais. Joje valstybę kūrusios asmenybės, kurios kilę iš Biržų krašto, tai Vasario šešioliktosios akto signatarai (kunigai ir teisninkai), Lietuvos respublikos vyriausybei vadovavę premjerai ir ministrai. Suprantama muziejuje nepraleidžiamas ir vienas skaudžiausių Lietuvos istorijos etapų, prasidėjęs antrasis pasaulinis karas ir po jo sekę išgyvenimai bei sovietizacijos etapas, kurį lydėjo tremtys bei rezistenciniai pasipriešinimai. Ekspozicija supažindina su Biržų krašto tremties ir pasipriešinimo istorija. Sportas ir jo istorija Biržų krašte - tai dalis, kurioje pristatomos populiarios Biržuose sporto šakos bei regioną garsinę ir garsinantys sportininkai ir jų pasiekimai.
- Religijos - lankytojams pristatomi skirtingų religijų - protestantų, Lietuvos evangelikų reformatų ir liuteronų konfesijų, sentikių ir stačiatikių, Biržų krašo katalkiškų bažnyčių eksponatai. Tai įvairūs raštai, dokumentai, liturginiai ir kiti reikmenys naudoti bažnytinėse apeigose, meno kūriniai, kurie puošė bažnyčias. Biblija lenkų kalba, kuri išleista 1563 metais, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo, Biržų kunigaikštystės valdytojo Radvilos Rudojo pusbrolio, spaustuvėje Lietuvos Brastoje, laikoma vienu vertingiausių muziejaus eksponatų. Ši Biblija dar žinoma kaip Radvilų arba Brastos Biblija yra laikoma vienu iš šešioliktojo amžiaus poligrafijos meno paminklų.
- Biržų tvirtovės arsenalas - tai LDK kariuomenų etmonų, pačių kunigaikščių Radvilų karybos arsenalo didybei ir svarbai skirta muziejaus dalis. Joje pristatoma ir Lietuvos XVII-XVIII amžiaus karybos istorija. Pagrindiniai eksponatai - archeologiniai radiniai, tarp kurių patrankų sviedinių fragmentai ir skirtingo kalibro sveiki išlikę sviediniai, tuo laikmečiu naudotų stiklinių patrankų sviedinių šukės, muškietų spynos ir kulkos, atramų dalys, ietys, jų kotų antgaliai ir kt. Ypatingo dėmesio sulaukęs eksponatas - didelę mortyra. Tai pabūklas, kurio Šiaurės karo metu neįstengė išvežti švedai, vėliau tvirtovėje jis praleido net tri šimtus metų. Supažindinama ir su su kalvystės amatu. Taip pat veikia interaktyvios ekspozicijos dalys, kurios praplečia fizinę ekspoziciją ir leidžia susipažinti plačiau.
- Biržai ir Radvilos. Biržų miesto tvirtovės i dvarų istorija nuo šešioliktojo iki aštuonioliktojo amžiaus. Biržų kunigaikštystės žemėlapis, Magdeburgo privilegijų kopijos (1589 ir 1642 metai), miesto antspaudai (iš XVII - XVIII amžiaus) iliustruoja miesto istoriją Radvilų valdymo metais. Pačios tvirtovės istoriją atspindi archeologų radiniai. Nyderlandų tipo Biržų bastioninės tvirtovės maketas. Senovės rūmų puošnumą ir didybę primena renesanso laikų kryžminiai skliautai ir išlikę tinko bei mūro fragmentai. Daugiau dėmesio sulaukia nuo 1704 metų po švedų įvykdyto sprogimo išlikusi sienos dalis.
- Etnografijos ekspozicija. Joje atsispindi devynioliktojo amžiaus pabaigos ir dvidešimtojo amžiaus pradžios etnokultūros ir etnografijos paveldas: baldai, indai, audiniai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos pagamino amatininkai ir valstiečiai. Be to eksponuojama ir fabrikuose (Grūžių, Peterburgo imperatoriškojo porceliano, Gardnerio Maskvoje ir kt) pagaminta tų laikų produkcija.Etnografija neapsieina ir be Kalvių darbo - eksponuojami kryžiai, bei tautinės lietuviškos saulutės. Be rankų darbo gaminių galima susipažinti ir su to metu moterų apranga, avalyne ir kitais aksesuarais, bei muzikos instrumentais, kuriais tais laikais buvo grojama.
Renginiai Biržų pilyje
Pilyje nuolat vyksta renginiai – visų pirma, tai parodos, kaip tapybos, taip ir fotografijos. Be abejo, yra ir etnografinių parodų apie sėlų kultūrą ir žemę. O iš šiais metais vyksiančių renginių išsiskiria Telšių fakulteto dizaino paroda suGYVENIMAS (iki lapkričio 12); keramikos klubo „Savos erdvės“ paroda „Keramikos ir muzikos sintezė“ (iki spalio 29), Romualdo Kuncos tapybos darbų paroda (iki lapkričio 28 dienos), grafų De Šuazel-Gufje paveldo kolekcijos iš Platelių dvaro, o taip pat galybė virtualių parodų.
Edukacija Biržų pilyje
Pilyje nuolat vyksta edukacinės programos. Pastovios, jau pelniusios lankytojų simpatijas, yra trys:
- A biržiečė vaišin dainuodamūs (ekspozicija „Senoji aludarystė“, susipažinimas su alaus gamybos tradicija sėlų krašte, tradicinio alaus ir aukštaitiškų vaišių ragavimas. Renginį lydi folkloro ansamblio muzika, klausysitės ragų ir senovinio archajiško dainavimo. Programa skirta suaugusiems, užsakoma iš anksto).
Renginio kaina dalyviui (renginio trukmė – 1 val) – 9 eurai; jei grupėje mažiau nei 10 suaugusių – 90 eurų visai grupei, jei 11-15 žmonių – 135 eurai grupei.
Jei programa trunka 1,5 val, kaina vienam dalyviui – 11 eurų, jei grupėje mažiau nei 10 suaugusių – 110 eurų visai grupei, jei 11-15 žmonių – 165 eurai grupei.
- Iš kunigaikštienės buduaro – tiesiai prie jo Šviesybės stalo. Renginys leis pasinerti į į tuos laikus, kai Biržų krašte buvo įsikūrę ir valdę Radvilos, viena įtakingiausių giminių viduramžių Lietuvoje. Po kunigaikščių rūmus Jus vedžios dvi šaunios tarnaitės, kurios visai netyčia išduos slapčiausias pilies istorijas, papasakos apie buitį Biržų pilyje tais laikais, ir netgi pravers duris į kunigaikštienės buduarą. Ir visa tai vainikuos puota, kur Jus vaišins patiekalais, kuriuos valgė patys Radvilos.
Priimamos 10-25 žmonių grupės. Kaina dalyviui – 5 eurai. Už degustacinius pietus atsiskaitoma restorane „Pilies skliautai“. Programa turi būti užsakoma iš anksto.
- Tvirtovės arsenalas – kunigaikščių Radvilų pasididžiavimas. Apie XVI-XVII amžiaus ginkluotę bus pasakojama įspūdingoje ekspozicijoje, o dar be to galėsit ją virtualiai išbandyti. Jums teks atremti virtualaus priešo puolimą, įsikūrus Biržų pilyje.
Renginio trukmė – 1 val, kaina – 2 eurai asmeniui.
Restoranas "Pilies skliautai"
Kad apsilankymas pilyje būtų dar autentiškesnis, siūloma užeiti į aukštos klasės restoraną „Pilies skliautai“, kur iš kruopščiai atrinktų produktų pagamintas maistas leis Jums pasijausti tikrais aristokratais Renesanso ir Baroko interjerų apsuptyje. Kalakutienos suktinukas su džiovintomis spanguolėmis, pistacijomis ir kreminiu sūriu; kriaušėmis ir agurkais skaninta bolivinė balanda, „rabarbarų“ ir „prezidentės“ pyragaitis (ragautas pačios prezidentės) nustebins pačius išrankiausius gurmanus. „Pilies skliautuose“ maistu mėgavosi ir jį puikiai įvertino (atsiliepimais restorano svečių knygoje) ne tik buvusi Lietuvos prezidentė, bet ir 2 ministrai-pirmininkai, teatralas Oskaras Koršunovas, dainininkė Aistė Smilgevičiutė, dirigentas Saulius Sondeckis.
Restorano darbo laikas
- trečiadienį ir ketvirtadienį – nuo 12 iki 20 valandos
- penktadienį ir šeštadienį – nuo 12 iki 22 valandos
- sekmadienį – nuo 12 iki 18 valandos
Kontaktai, informacija
- Artimiausias vandens telkinys
- Ežeras Širvėnos,
Upė Agluona,
Upė Apaščia - Adresas
- J. Radvilos g. 3, Biržai, Biržų rajonas Žemėlapis
- Telefonai
- +370 45033390
- El. paštas
- sela@birzumuziejus.lt
- Tinklalapis
- https://www.birzumuziejus.lt/
Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į J. Radvilos g. 3, Biržai, Biržų rajonas