Atostogų paieška

Gedimino pilis ir pilies bokštas

Gedimino pilis ir pilies bokštas - 1

Atnaujinta: 2021 m. spalio mėn. 05 d.

Gedimino pilis ir pilies bokštas – Lietuvos pilių karalius ir karalienė

Lietuvoje yra tikrai nemažai puikiai iki mūsų dienų išlikusių, nuostabaus grožio pilių, tačiau Gedimino pilis ir šios pilies bokštas – neabejotinai Lietuviškų pilių karalius ir karalienė. Kaip tikri monarchai, šis duetas atlaikė begales karų, gaisrų ir kitų negandų. Ir nepaisant visko,  kone iš kiekvieno senamiesčio kampelio matosi šis Vilniaus simbolis ir jame išdidžiai plevėsuojanti mūsų šalies trispalvė.

Lietuvos pilys – gyvi istorijos pėdsakai

Iki šių dienų išlikusios Lietuvos pilys – tai gyvi turtingos Lietuvos istorijos pėdsakai, kuriais sekdami, tarsi keliaudami laiku, galime pažinti savo šalies praeitį, jos vystymosi raidą, kintančią architektūrą. Kiekviena senųjų istorinių Lietuvos pilių, išsiskiria savitu stiliumi bei leidžia susipažinti su statybos laikotarpiu vyravusia architektūrinio stiliaus estetika. 
Valstybės galybę menančiose pilyse ar netgi jų griuvėsiuose, kaip niekur kitur, lengva ne tik sužinoti apie šlovingą valstybės praeitį ir patirti viduramžių atmosferą, bet ir pasigrožėti užburiančiais, jas supančios gamtos vaizdais.

Viena gražiausių, ir be abejo, pati garsiausia Lietuvoje – Gedimino pilis ir jos bokštas 

Viena įžymiausių, ir labiausiai turistų lankomų vietų Lietuvoje – Gedimino pilis ir šios pilies bokštas. Per metus joje apsilanko daugiau nei 150 tūkst. žmonių. Ir taip yra tikrai ne veltui. Gedimino pilis, jau nuo senų senovės yra tapusi Lietuvos ir jos sostinės simboliu. Tai gotikinio stiliaus pilis, priklausanti Vilniaus pilių rezervatui, o jos istorija neatsiejama nuo paties Vilniaus kūrimosi istorijos. Didžiojo Kunigaikščio Gedimino valdymo laikais, Gedimino pilis buvo ne tik Vilniaus gynybinio komplekso dalis, bet ir LDK politinis centras. Kaip ir Vilniaus miestas, rašytiniuose šaltiniuose, pilis pirmą kartą paminėta 1323 m. Nuo šios datos ir skaičiuojami Vilniaus miesto gimtadieniai. 
Lankytojus Gedimino pilies bokštas labiausiai traukia čia įrengtoje apžvalgos aikštelėje atsiveriančia Vilniaus miesto panorama. Bažnyčių bokštai, siauros senamiesčio gatvelės ir raudoni jo pastatų stogai nepalieka abejingų. Iš čia matosi Vilnelės ir Neries upių slėniai ir net Vilniaus naujamiestis. Be viso to, tai vieta, kurioje renkasi nuostabiausių saulėlydžio vaizdų fanai, mat saulėlydžiai čia išties kerintys...

Kada buvo pastatyta Gedimino pilis?

Tiksli žymiosios Gedimino pilies pastatymo data nėra žinoma, tačiau pasak archeologinių tyrinėjimų bei istorikų surinktų duomenų, Vilniaus aukštutinė pilis pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, XIV amžiaus pradžioje. Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pastatyta pilis, buvo medinė, sutvirtinta akmenimis, plytomis ir žemėmis, ir tik vėliau buvo pastatyta mūrinė pilis, atlaikiusi daugybę kryžiuočių ir jų sąjungininkų atakų. Deja, 1419 metais, kilo gaisras, kurio metu pilis buvo suniokota liepsnų...

Gedimino pilies atstatymas ir tolimesnė jos istorija

Po 1419 m. gaisro, LDK kunigaikštis Vytautas Didysis ėmėsi pilies atstatymo darbų. Jis atstatė mūrinę pilį su gotikiniais rūmais ir 320 metrų ilgio gynybinę sieną su trimis jos gynybiniais bokštais. Aptverti tvirtos mūrinės sienos, čia stovėjo gotikinio stiliaus rūmai bei rūmų bažnytėlė.
Nuo 1610 metų, apie tris metus, Aukštutinėje pilyje veikė bajorų kalėjimas, o 1655-1661 metais, karo su Rusija metu, pilis buvo itin stipriai apgriauta, ir, taip niekada iki galo ir nebe atstatyta. 
Tačiau tuo išbandymai šiai piliai nesibaigė. 1863 metų sukilimo metu, caro valdžios nurodymu, Gedimino kalnas tapo Vilniaus tvirtovės dalimi, ir iš visų jo bokštų liko tik vakarinis, tačiau ir to paties viršutiniai aukštai buvo nugriauti, o vietoj jų pastatytas optinio telegrafo antstatas. Pastarasis nugriautas tik 1930-taisiais metais, o kiek vėliau – atstatytas ir trečiasis pilies bokšto aukštas, kuris, antrojo pasaulinio karo metu, ir vėl nukentėjo. 
Nors ir daug prisikentėjęs, vakarinis, dar Vytauto atstatytos, mūrinės pilies bokštas (šiuo metu vadinamas Gedimino bokštu), drauge su pilies rūmų bei jų gynybinės sienos griuvėsiais, išliko iki šiol. Po antrojo pasaulinio karo, 1960-taisiais metais, Gedimino bokštas buvo restauruotas bei paverstas muziejumi, kurio ekspozicija atnaujinta 1995 metais, ir kuris veikia iki šių dienų.
 Beje, nuo 1988 metų spalio 7 dienos, čia išdidžiai plevėsuoja Lietuvos vėliava.

Gedimino kalnas ir Geležinio Vilko legenda

Gedimino kalnas – didžiausia, natūraliai susiformavusi kalva Lietuvoje. Legenda byloja, jog medžioklės metu, dabartinio Vilniaus apylinkėse nakvynei apsistojęs LDK Didysis Kunigaikštis Gediminas, būtent ant šios kalvos ir susapnavo garsiai staugiantį Geležinį Vilką. Kitą rytą, krivių krivaitis Lizdeika šiam išaiškino sapno reikšmę. Pasak jo, vietoje, kurioje staugė vilkas, išaugs didis klestintis miestas, o žinia apie jį pasklis po visą pasaulį. Kadangi, apsuptas upių, Gedimino kalnas buvo patogi vieta piliai statyti, ir didelei gyvenvietei kurtis, šis ir ėmęsis jos kurti ir pilies statyti. Lizdeikos pranašystė išsipildė – dar Gedimino valdymo laikais Vilnius tapo žinomas kaip Lietuvos sostinė, o 1323 m. Gedimino ir Kryžiuočių ordino sutartyje, pirmą kartą paminėta ir Vilniaus pilis. 

Kodėl verta aplankyti Gedimino kalną ir ant jo įsikūrusį pilies bokštą?

Jei Gedimino pilyje lankytis dar neteko, arba lankėtės joje tik vaikystėje, mokyklinės ekskursijos metu, labai rekomenduojame čia apsilankyti! Tai padaryti daugiau nei verta, nes:

nuo Gedimino pilies bokšto, iš visų pusių, visu savo gražumu, atsiveria nuostabi Vilniaus miesto panorama, neabejotinai ilgai išliksianti atmintyje;
turėsite galimybę apžiūrėti net iki mūsų dienų išlikusias, dar 1419 metais, paties Vytauto atstatytos, mūrinės pilies liekanas;
pilies bokšte galėsite apžiūrėti XIV amžiaus Vilniaus pilies sąstato maketą-rekonstrukciją, taip pat ginkluotę, kuri buvo naudojama Lietuvos karių, kovose prieš kryžiuočius ir senosios pilies bei tuometinio miesto ikonografinius vaizdus;
pamatysite interaktyvią ekspoziciją, kuri padės geriau pajusti miesto kaitą bei jo istorijos subtilybes;
o jei į pačią pilį nesinori, dienos metu galite aplankyti Gedimino kalną. Į jį, nuo Vilnios upės pusės, pėsčiomis, galima pakilti istoriniu taku.

Gedimino pilis, kurios kaina – mažiau nei 1200 eurų

Mažai kam žinoma, tačiau Gedimino pilis, turi savo antrininkę. Tiesa, ji gerokai mažesnė nei tikroji pilis, o ir įsikūrusi ne Vilniuje, o Biržų rajone. Čia, Būginių kaimo gyventojas Jonas Laumė, savo nuosavoje žemėje, ant septynių metrų kalnelio su įrengtais mediniais laiptukais, pastatė keliasdešimt kartų mažesnę nei originali, maždaug 3 metrų aukščio, Gedimino pilies antrininkę. Jos statybai, vyras panaudojo plytas iš senų, nugriautų, fermų plytų ir cemento. Visa tai jam kainavo apie 1200 eurų (statybos metu – apie 4 tūkst. litų). Pilies statytojas, deja, jau ilsisi ramybėje, tačiau jo pradėtus darbus tęsia sūnus Donatas Laumė, o Gedimino pilis dublerė – tampa populiarus, turistų gausiai lankomas objektas.

Daugiau informacijos apie Gedimino pilį ir Gedimino pilies bokšta (lankymo valandos, kaip atvykti ir kt.) rasite oficialioje interneto svetainėje 

Kontaktai, informacija

Artimiausias vandens telkinys
Upė Neris - 400 m (vanduo +13 ℃),
Upė Vilnia - 300 m (vanduo +5 ℃)
Adresas
Arsenalo g. 5, Vilnius Žemėlapis
Telefonai
+370 5 2617453
El. paštas
pilis@lnm.lt
Tinklalapis
https://lnm.lt/muziejai/gedimino-pilies-bokstas/
Facebook
www.facebook.com/gediminopilis
Dirbame
visus metus
X