Kulautuva - miestelis Kauno rajone, kurį privalu aplankyti

+8 foto

Atnaujinta: 2024 m. rugpjūčio mėn. 22 d.

Ramus atokvėpis prie Nemuno

Kulautuva yra žavus miestelis, įsikūręs Kauno rajono savivaldybėje, vos 19 km į vakarus nuo miesto. Įsitaisęs vaizdingame pušyno slėnyje dešiniajame Nemuno krante, ši gyvenvietė lengvai pasiekiama keliu 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Kaip Kulautuvos seniūnijos būstinė, jis pasižymi gamtos grožio ir bendruomenės infrastruktūros deriniu, todėl yra patraukli vieta ramybės ir poilsio ieškantiems lankytojams.

Istorinė reikšmė

Kulautuva turi turtingą istorinę praeitį, pirmą kartą paminėtą 1364 m. Vygando iš Marburgo kronikoje. Manoma, kad 1398 m. netoliese buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir Kryžiuočių ordino. Iki XV a. savo svarbą Kulautuva įtvirtino atsiradus Kulautuvos dvarui. XIX a. pabaigoje vietovė pasižymėjo nelegalios lietuviškos spaudos platinimu, kurį vykdė tokie veikėjai kaip S. Bulota. XX a. pradžioje miestelis virto vasarviete, 1933 m. oficialiai pripažinta kurortu.

Kultūriniai ir rekreaciniai ypatumai

Kulautuvoje yra įvairių kultūrinių ir rekreacinių objektų, įskaitant vidurinę mokyklą, 1940 m. įkurtą biblioteką, paštą ir 3 km ilgio sveikatingumo ir poilsio taką, vedantį į Tamaros kalną. Miestelyje taip pat įsikūrusi reabilitacijos klinika, bendruomenės centras, kaimo turizmo sodyba „Forest Hall” ir daugybė atokvėpio namų. Tai, kad Kulautuvoje veikia tuberkulioze sergančių vaikų mokykla ir jaunimo centras, rodo, jog miestelis rūpinasi sveikata ir švietimu. Be to, čia apsilankiusieji gali apžiūrėti ir Lietuvos nepriklausomybei bei Švenčiausiajai Mergelei Marijai skirtus paminklus, kurie praturtins jų žinias apie miestelio kultūrinį paveldą.

Pramogos ir lankytinos vietos

Miestelio vieta dešiniajame Nemuno krante ir jį supantys pušynai sukuria ramią aplinką, puikiai tinkančią lauko pramogų mėgėjams. Šiaurėje ir rytuose su miestu besiribojančiame Kulautuvos miške įrengti vaizdingi pėsčiųjų ir dviračių takai. Vietinių gyventojų ir turistų pamėgta vieta - mineralinio vandens šaltinis, suteikia galimybę atsigaivinti gamtos apsuptyje. Netoliese esančiame Kulautuvos karjere įrengtas vandenlenčių parkas, pritraukiantis vandens sporto entuziastus, norinčius patirti jaudinančių įspūdžių.

Etimologija ir legendos

Pavadinimas „Kulautuva” per šimtmečius keitėsi, istoriniuose šaltiniuose nurodomi tokie miestelio vardo variantai kaip Kalanten, Galanten ir Golanten. Liaudies etimologija teigia, kad pavadinimas gali būti kilęs iš žodžio „kultuvė” - įrankio, naudojamo drabužiams skalbti, kurį įkvėpė vietinės moterys, kadaise Nemuno upėje plakdavusios skalbinius. Kita teorija pavadinimą sieja su veiksmažodžiu „kūlauti”, reiškiančiu „gaudyti žuvis po ledu, jas pritrenkiant“.

Ką veikti Kulautuvoje?

Kulautuvą lankantys turistai gali mėgautis įvairia veikla - nuo istorinių vietų tyrinėjimo iki nuotykių gamtoje. Gerai prižiūrimi miestelio takai siūlo maršrutus pėsčiųjų ir dviračių žygiams kalvotais pušynais, nuo kurių atsiveria nuostabūs Nemuno pievų vaizdai. Vietos bendruomenė yra svetinga, čia vyksta renginiai ir festivaliai, kuriuose demonstruojamas gyvybingas vietovės kultūrinis gyvenimas.

Turistinis maršrutas po Kulautuvos miestelį:

Kulautuvos mažųjų laivų prieplauka. Kulautuvos mažųjų laivelių prieplauka tarnauja kaip vartai turistams, lankantiems Kulautuvą ir kitas Kauno regiono traukos vietas. Kiekvieną vasarą čia prisišvartuoja Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro laivas „Zapyškis”, plukdantis keleivius vaizdinga Nemuno upe į tokius miestelius kaip Kačerginė, Zapyškis ir Vilkija. Šalia prieplaukos galima apžiūrėti menininko D. Karaliaus skulptūrą „Uoste šuolis”, tapusią vietos įžymybe ir susitikimų vieta.
Architektūros objektas „Uoste šuolis“. Šalia Kulautuvos mažųjų laivų prieplaukos stovi menininko D. Karaliaus skulptūra „Uoste šuolis“, kuri yra žymus bendruomenės objektas. Ši tradicinius šiaudinius sodus primenanti konstrukcija, sukurta 2021 m. menininko rezidencijos Kulautuvoje metu, yra ir dekoratyvi, ir funkcionali, tarnaujanti kaip populiari vietinių gyventojų ir lankytojų susitikimų vieta.
Kulautuvos Švc. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios varpinė. Architektų H. Raugalo ir S. Šimašiaus suprojektuota varpinė, pastatyta 1987 m., sudarė vientisą ansamblį su bažnyčia ir šventoriumi. Joje saugomas XIX a. pabaigos varpas, nulietas Vokietijoje, kurį į Kulautuvą atvežė bažnyčios rektorius. 2012 m. bažnyčią sunaikino gaisras, tačiau medinė varpinė, menanti tradicinę liaudies architektūrą, išliko.
Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Ši bažnyčia - viena naujausių Lietuvoje, pastatyta 2021 m. gaisro sunaikintos senosios medinės bažnyčios vietoje. Naujoji šventovė yra kryžiaus formos ir stovi pušyne, šalia populiaraus pėsčiųjų tako. Jos fasadai daugiausia iš stiklo - taip sukuriamas vizualinis ryšys tarp interjero ir natūralios aplinkos. Bažnyčia šviesi ir moderni, joje įrengti maldų ir giesmių tekstai, rodomi sieniniuose ekranuose, galima interneto prieiga ir mažiesiems pritaikytas vaikų kambarys.
Švč. Mergelės Marijos paminklas. Šalia Kulautuvos bažnyčios stovi Mergelės Marijos paminklas, skirtas Prezidento Antano Smetonos 60-mečiui paminėti. Iš pradžių ši statula buvo atidengta 1934 m., tačiau 1956 m. sovietų valdžia ją išmontavo ir perkėlė į bažnyčios šventorių. Į savo pradinę vietą prie Gulbių ežero ji buvo sugrąžinta 1990 m., taip simbolizuojant atsparumą ir istorinį palikimą.
Kulautuvos parkas. Kulautuvos parkas, esantis tarp L. Giros ir P. Cvirkos gatvių, yra gyvybinga miestelio širdis. Kiekvieną liepą jame vyksta poezijos festivalis „Akacijų alėja”, svečių pamėgtas nuo 2001-ųjų metų. Parke įrengtas 30 metrų ilgio pasivaikščiojimo basomis takas, vaikų žaidimų aikštelė ir unikalios skulptūros, pavyzdžiui, samanomis apaugęs pianinas ir akustinė gitara. Šios meninės instaliacijos puoselėja festivalio dvasią ir suteikia žavesio bendruomenės erdvei.
„Bendrystės erdvė“ - skulptūros-suoliukai iš nukirstų akacijų. Kulautuvos parke bevaikštinėjantys ras bendruomenės erdvę, kurioje įrengti iš akacijų pagaminti suoliukai, simbolizuojantys miestelio identitetą ir gyventojų ryšį su gamta. Menininkės Gailos Akelienės, padedant vietos gyventojams, 2021 m. sukurti suoliukai yra vieta apmąstymams ir bendravimui, išsaugant kadaise virš miestelio iškilusių akacijų dvasią.
Pulkininko Vytauto Augustausko namas. Akacijų al. 29 stūkso buvęs pulkininko leitenanto Vytauto Augustausko, svarbios Kulautuvos raidos figūros, gyvenamasis namas. Nuo 1930 iki 1944 m. V. Augustauskas savanoriškai vadovavo kurorto plėtrai, prižiūrėjo liepų ir baltųjų akacijų sodinimą, tvenkinio kasimą, mokyklos įkūrimą. Jo palikimas gyvuoja ir iki šių dienų, kadangi namas dabar tarnauja kaip Kulautuvos bendruomenės centras.
Romano Polovinsko namas. Poilsio g. 5 stovi rekonstruotas Romano Polovinsko, XX a. trečiojo dešimtmečio svarbaus Kulautuvos turizmo pramonės veikėjo, namas. Polovinskas prisidėjo prie kavinių ir viešbučių komplekso, tapusio pagrindiniu miestelio svetingumo sektoriaus objektu, kūrimo. Dabar pastate įsikūrusi Kulautuvos seniūnija ir biblioteka, užtikrinanti jo palikimo išsaugojimą bei pagalbą bendruomenei.
Akacijų alėja. Akacijų prospektas - pagrindinė ir ilgiausia Kulautuvos gatvė. 1934 m., minint prezidento Antano Smetonos 60-ąjį gimtadienį, ši alėja buvo pavadinta Smetonos prospektu. Gražiai tvarkoma aplinka ir puošniomis vilomis garsėjanti gatvė tebėra turtingos miestelio istorijos ir pastangų išsaugoti jo žavesį liudijimas.
Mineralinio vandens biuvetė. Akacijų alėjoje įrengtas 150 m. gylio mineralinio vandens gręžinys, iš kurio ištisus metus galima gauti tyro, mažai mineralų turinčio vandens. Biuvetei pastatyti naudotas korteno plienas, ilgainiui keičiantis spalvą – ši iš oranžinės keičiasi į rudą, susiliejančią su medžių kamienais, spalvą. Teritorijoje įrengti suoliukai ir dviračių stovai, o pati biuvetė lankytojams atvira ištisus metus.
Fugalevičių giminės stogastulpis. Akacijų al. stovi A. Teresiaus sukurtas stogastulpis, skirtas Fugalevičių šeimai, reikšmingai prisidėjusiai prie Kulautuvos istorijos kūrimo, atminti. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jie statė ir nuomojo namelius poilsiautojams. Nepaisant karo metais vykdytų griovimų, jų palikimas išliko dėl didvyriškų veiksmų tuo laikotarpiu, gelbstint vaikus ir išsaugant miestelio dvasią.
Gatvės menas „Namai”. V. Augustausko g. 12 įsikūrusiame dailininkės Lauros Slavinskaitės gatvės meno kūrinyje „Namai” pavaizduota Lidijos Fugalevičienės per Holokaustą išgelbėta žydų mergaitė Rosian Bagriansky-Zerner. Šis jautrus meno kūrinys simbolizuoja miesto įsipareigojimą atminti savo įvairialypę istoriją ir pagerbti gyventojų drąsą bei atjautą.

Kontaktai, informacija

Adresas: Kulautuva, Kauno rajonas Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į Kulautuva, Kauno rajonas