Lopaičių piliakalnis ir pažintinis takas Ruškio kraštovaizdžio draustinyje
Atnaujinta: 2021 m. gruodžio mėn. 14 d.
Paslaptingasis Lopaičių piliakalnis ir pažintinis takas slepiasi Ruškio kraštovaizdžio draustinyje. Dėl gausybės akmenų ši vietovė įgavo lietuviško Stounhendžo pavadinimą, o dėl sklandančių legendų Lopaičių pažintinis takas nuolatos minimas Lietuvos stebuklingų vietų sąrašuose. Netoli Tverų miestelio išsibarsčiusios kalvos, bet pati įspūdingiausia – Lopaičių. Ji siekia net 210,6 metrų, todėl vaizdas išties įspūdingas ir vienas daugiausiai visko aprėpiančių Žemaitijoje. Sakoma, kad pasinaudojus žiūronais, galima pamatyti Klaipėdos bažnyčios bokštus, kyšančius už 70-ties kilometrų, o plika akimi būdavo matomos net aštuonios bažnyčios. Piliakalnis, apsuptas miškų, stūkso lyg ponas, o mes nesidrovėdami šniukštinėjame, stebimės.
Atvykusius aplankyti šios vietos dažnai aplanko keistas jausmas – magija tvyro ore. Paslapties suteikia ir suvokimas, kad tai yra energetinis centras, apsuptas kitų mitologinių ir svarbių Lietuvos vietų. Tai buvusi žemaičių šventvietė su savo paminklais, paslaptimis ir nuostabia gamta. Ne vienas apsilankęs teigia, kad tai šventykla po atviru dangumi. Po 2002 metų archeologo Broniaus Dakano tyrinėjimų ši vieta itin išpopuliarėjo ir pasimėgauti magiška tyla tapo vis sudėtingiau dėl plūstančių lankytojų. Vieni čia atvyksta pirmą, kiti dešimtą kartą. Vieni eina ir žavisi aplinka, o kiti keliauja jau žinomu takučiu link Lopaičių šaltinio ir grįžta su dešimtimis litrų stebuklingo vandens. Lopaičių perliukas skatina pasidžiaugti gamta, taip gydo nuo depresijos, nuramina dūšią ir padeda rasti sielos ramybę. Aplankius tokią vietą aplanko mintis: „Žinau, kad nieko nežinau“.
Lopaičių piliakalnis
Lopaičių piliakalnis yra tarytum lašo formos. Manoma, kad kadaise čia buvo žemaičių pagonių šventvietė. Matyt tais laikais žmonės tiesiog jausdavo energetiškai stiprias vietas ir natūraliai jas rinkdavosi savo maldoms bei ceremonijoms. Spėliojama, kad šioje vietoje buvo priimami labai svarbūs sprendimai, stebimos žvaigždės ir dangaus kūnai, nustatomi metų laikai. Sakoma, kad XII a. čia stovėjo kunigaikščio Vykinto pilis – Tvarmenė. Patiems užsirioglinus ant Lopaičių piliakalnio viršūnės paaiškėja, kodėl didikas pasirinko statyti pilį būtent čia. Vienoje pusėje didžiulė dauba, o kitoje pusėje aiškiai atsiveriantis vaizdas. Nei vienas priešas negalėjo užklupti netikėtai. Manoma, kad šiose vietovėse lankėsi ir karalius Mindaugas. Sakoma, kad jis čia buvo sužeistas į šlaunį ir grįžo į Vorutos pilį. Kita versija teigia, kad Mindaugas čia sviedė karūną ant žemės taip jos atsisakydamas.
Vietiniai pasakoja, kad šioje vietoje labai lengva paklysti net gerai žinant vietovę. Juozas Jakštas kadaise vaikščiojo ratais iki kol atsisėdo surūkyti cigaretę. Pasėdėjus viskas aiškiau pasidarė ir parėjo namo. Panašią istoriją pasakoja ir Kotryna, kurios dėdė niekaip iš šių vietovių negalėjo išeiti, vis į tą pačią vietą sugrįždavo. Vėliau dėdė pasakojo, kad lyg ir ugnelę matė po klevu, bet daug ką galima pamatyti po mišką ne vieną valandą klaidžiojant.
Ką slepia Lopaičių pažintinis takas Ruškio kraštovaizdžio draustinyje?
Lankytojus pasitinka “sulinkęs” stendas, pranešantis, kad atkeliavote į galimą Žemės energetinį tinklą – Lopaičių pažintinį taką Ruškio kraštovaizdžio draustinyje. Nuo tos akimirkos atrodo lyg patektum į magijos pasaulį. Įsijungus fantazijai akmenys atrodo dar įspūdingiau, medžių metami šešėliai piešia įvairias figūras, o šaltinėlio garsas pavirsta į paslaptingą šnabždesį. Tai yra 2.1 km žiedinės formos medinis takas, kuriame sutiksite mažų ir didelių, pavienių ir krūvelėmis sukritusių akmenų.
Lopaičių šaltinio vanduo
Nuo seno Lopaičių šaltinio vanduo laikomas šventu, gydančiu, padedančiu ir ypatingu. Tačiau mokslininkams ištyrus vandenį paaiškėjo, kad jis yra tiesiog labai švarus. Šaltinėlis išteka iš rytinio kalvos šlaito tiesiai ant rytinės saulytės, kuri neleidžia daugintis bakterijoms. Vandenį filtruoja rytinės saulutės ultravioletiniai spinduliai. Tai viena pagrindinių stotelių kiekvienam atvykusiam, o norintiems švaruolio parsivežti namo, nereikia jaudinti dėl taros, nes jos dažnai būna vietoje.
Dauba - Observatorija
Manoma, kad tai galėjo būti kalendorius, sukurtas iš įvairaus dydžio akmenų. Jie sudėti į tikslius ratus vienodais atstumais, o daubos centre slūgso vanduo. Daugelis akmenų turi išskaptuotus ženklus, vienas net panašus į žmogaus veidą. Vieni tiki mistinėmis šios vietos galiomis, kiti sako, kad akmenis sustumdė melioratoriai, o daubai atsirasti padėjo meteoritas. Kad ir kaip svarbu būtų mokslas, žmonės čia atneša gėlių, dega žvakes ir tiki observatorijos šventumu ir jėga.
Dolomenas
Kitapus upelio esančioje kalvoje galima rasti ir vienintelį Lietuvoje dolomeną. Dolomenas kildinamas iš graikų žodžio „akmens stalas“. Tai iš plokščių akmenų sukrautas statinys, kurį pagonys statė maldų vietose ir ten, kur mirė ar buvo palaidotas žynys. Sakoma, kad dolomeno vietoje atvykusieji gali gauti ypatingos energijos ir susisiekti su savo protėviais.
Vaisingumo akmuo
Tai akmuo, ant kurio stengiasi pasėdėti visos moterys, norinčios turėti sveikas atžalas. Akmens forma panaši į falo galvutę, todėl ir pramintas vaisingumo akmeniu. Sakoma, kad čia atėjusi ne viena moteris negalėjusi pastoti, o pasėdėjusi ant akmens, po devynių mėnesių naujagimį ant rankų sūpuodavo.
Gydantis akmuo
Tai didžiulis riedulys, ant kurio reikia atsigulti ir pagulėti. Sakoma, kad akmuo pagydys tai ko net ir geriausi daktarai negali.
Norų akmuo
Manoma, kad ant šio akmens reikia padėti savo atsivežtą akmenuką ir noras išsipildys. Čia atkeliauja net tik Lietuvos, bet ir užsienio turistai. Galima ginčytis apie pasakojamus stebuklus, bet apie teigiamą gamtos poveikį mums – ne.
Žinių kapinių riba
Žmogaus rankomis tašytas akmuo su jame iškaltu laivelio ar pusmėnulio simboliu vadinamas Žynių kapinyno riboženkliu. Pagal daugelį senųjų tautų tradicijų kapinės turėdavo būti už upelio, lygiai taip pat įrengta ir čia.
Kaip atvažiuoti iki Lopaičių piliakalnio bei Lopaičių pažintinio tako Ruškio kraštovaizdžio draustinyje?
Keliaujant nuo Rietavo keliu 3203 (Rietavas – Varniai) pirmiausia pravažiuojame Tverus. Tik pravažiavus patenkate į Piliakalnio gatvę, kurios gale pamatysite mašinų stovėjimo aikštelę. Jus pasitiks kunigaikščio Vykinto paminklas.
Kontaktai, informacija
- Adresas
- Tverai, Rietavo rajonas Žemėlapis
Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į Tverai, Rietavo rajonas