Atostogų paieška

Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune

Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune - 1

Atnaujinta: 2021 m. lapkričio mėn. 30 d.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS KAUNE 

Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune – tai vieta, kur slepiasi rašytojų paslaptys, sielos dalelės ir jų kūriniai. Pagrindinėje muziejaus dalyje galėsite prisiliesti ir pajusti lietuviškos literatūros istoriją. Jus pasitiks brandaus pastato kvapas, nunešantis į rašytojų laikus, mintis ir kūrybą. Akis džiugins prabangūs laikrodžiai, paveikslai ir skulptūros. Atrenovuotas memorialinis Maironio butas sužavės lankytojus savo aksominėmis sofomis, praeitimi alsuojančiais baldais, o knygų mylėtojai galės pasižvalgyti po retų gražuolių lentyną ir susidurti akis į akį su pačiu Maironiu, žvelgiančiu iš savo portretų. 

Maironio lietuvių literatūros muziejus siūlo aplankyti ir kitus savo padalinius, kuriuose iš viso suskaičiuojama per 280 000 eksponatų, pasakojama apie kitų žinomų Lietuvos literatūros atstovų gyvenimus, kūrybą ir išgyvenimus.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus Kaune istorija

Pastatas, kuriame įsikūręs Maironio lietuvių literatūros muziejus, pastatytas dar XVIII-ame amžiuje. Kadaise čia stovėjo trys barokinio stiliaus mūriniai namai. Jie buvo apgadinti gaisro, tačiau pats Kauno teismo seniūnas Simonas Siručius juos visus sujungė ir pastatė rokoko stiliaus rūmus. Jonas Mačiulis – Maironis juos įsigijo 1909 metais ir apsigyveno antrame namo aukšte. Kunigas gyveno kartu su savo seserimi Marcele Mačiulyte, kuri padėdavo jam nudirbti buitinius darbus. Kaune jis gyveno iki pat savo mirties. 

1936 metais, praėjus keturiems metams po jo mirties, buvo atidarytas Maironio lietuvių literatūros muziejus. Jo vedėju tapo Bernardas Brazdžionis. Per savo ketverius darbo metus jis rinko ne tik Maironio, bet ir kitų rašytojų rankraščius bei archyvinę medžiagą. Pirmaisiais gyvavimo metais muziejus Kaune buvo vadinamas tiesiog Maironio muziejumi. Antrojo pasaulinio karo metais buvo pervadintas į Maironio literatūros muziejų, dar po 4 metų tapo Kauno literatūros muziejumi, o nuo 1965 iki 1989 metų buvo žinomas kaip LSSR literatūros muziejus. Tik 1989 metais LTSR literatūros muziejus buvo pervadintas mums gerai žinomu pavadinimu  – Maironio lietuvių literatūros muziejus.

Atgavus nepriklausomybę buvo įrengtas rašytojo butas, o po šešerių metų atkurtas autentiškas sienų dekoras. Maironio butą dekoravo talentingas dailininkas Tadas Daugirdas, kurio darbai padeda lankytojams pajusti anų laikų madą ir stilių. Įdomūs ir kunigo buvusių namų rūsiai. Jie puikiai išsilaikę iki pat šių dienų, nors yra vieni seniausių Kaune. Juose kadaise buvo ligoninė, o per 1963 metų Sausio sukilimą rūsiuose veikė karo lauko teismas. Vėliau rūsiai tapo kalėjimu. 

Maironio lietuvių literatūros muziejaus Kaune ekspozicijos

Maironio memorialinis butas

Maironis į šį butą, dabartinį lietuvių literatūros muziejų, atkeliavo iš Peterburgo. Muziejuje išlikę skulptūrų, paveikslų, garsių kūrinių kopijų ir jo darbo vieta, kurioje jau nuo ryto raitydavo savo mintis. Šiuose namuose rašytojas yra sukūręs ne vieną žinomą literatūros ir mokslo darbą. 

Po  2016 metų butas buvo visiškai renovuotas, todėl eksponatus galima apžiūrėti einant ratu, pasigrožėti atnaujintais sienų ornamentais. Kanklių muzika ir žinomos lietuviškos melodijos dar labiau panardina į laikus, kai pats poetas po kambarius vaikščiojo, arbatą gėrė, gražiausias savo eiles rašė ir didžius svečius priiminėjo. Atnaujinti ir žymieji rūsiai, kuriuose yra įrengta paroda  kareiviui Šveikui atminti. 

Maironio gyvenimo ir kūrybos ekspozicija

Nors Maironio lietuvių literatūros muziejus atrodo visai nedidelis, po jo stogu slepiasi dar viena ekspozicija, pasakojanti apie Jono Mačiulio gyvenimą ir jo kūrybą. Šioje ekspozicijoje sužinosite daug įdomybių apie svarbiausius ir reikšmingiausius Maironio darbus, jo gyvenimą, mąstymą, labiau susipažinsite su jo asmenybe. Informacija pateikta taip, kad tiktų kiekvienam. Mėgstantiems skaityti pastatyti stendai, sukurtas skaitmeninis nuotraukų albumas, galima išgirsti literatūros mokslininkų komentarus ir pasisakymus apie Maironio darbus. Atėjusiems su vaikais, ar norintiems pasižvalgyti, laukia lengvesnio turinio erdvė. Joje pateikti išskirtiniai eksponatai, įkurtas kūrybinis kampelis, sukurtas išskirtinis žaidimas. Norintiems išgirsti poeto eilių tereikia atsisėsti ir klausytis.

Maironio gyvenimo ir kūrybos ekspozicijoje išdidžiai guli pirmosios Jono Mačiulio knygos, kunigo pamokslų ir paskaitų rankraščiai, gauti apdovanojimai: laurų vainikas, prelate žiedas. O mėgstantiems vizualinį turinį nudžiugins Mindaugo Valiukos filmas apie Maironį, kuriame rašytoją atrasite iš naujo, pamatysite jį kitu kampu.  

Lietuvių literatūros istorijos ekspozicija

2021 metais Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune buvo stipriai atnaujintas, o didžiausi pakeitimai įvyko literatūros istorijos ekspozicijoje. Lankytojus literatūros istorija pasitinka su interaktyviais žaidimais ir pasakojimais. Viskas prasideda nuo Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos - Katekizmo ir baigiasi Lietuvos išeivių kūryba. 

Anot atnaujintos ekspozicijos autoriaus ir kūrėjo, literatūra čia vaizduojama šiek tiek kitaip. Rodoma jos kaita, priklausanti nuo istorinių vingrybių. Naudojant nuotraukas, autorių prisiminimus ir planšetinius kompiuterius, keliaujama link 1863 metų sukilimo, po kurio prasideda spaudos draudimas, taigi lietuviška literatūra patiria gūdžius laikus. Atsiranda knygnešiai, slaptos mokyklos. Atgavus lietuvišką spaudą literatūra pradeda žydėti, skleistis ir bujoti. Išgirsime apie dvarų gyvenimą rašančią Šatrijos Raganą, kalbininkus Kazimierą Būgą ir Joną Jablonskį, rasime pirmuosius lietuviškus laikraščius. Viską pamatyti galima specialiai paruoštoje animacijoje, ar pasiklausyti autorių eilių per ausinukus. 

Norint atskleisti sudėtingą lietuvių literatūros istoriją, mus pasitinka spalvota salė. Okupaciniu metu įvyko daug tragedijų, o kūrėjai turėjo rinktis vieną ar kitą pusę. Nors ginčijamasi dėl kai kurių poetų darbų svarbos ir nuopelnų, šis muziejus nėra politinis, taigi galime susipažinti su visais Lietuvos rašytojais, nepriklausomai nuo jų pažiūrų. Juk literatūra buvo visokia. 

Po Kruščiovo mirties suvaržymai buvo šiek tiek atsilaisvinti, tad rašytojai galėjo laisviau rašyti, atskleisti savo mintis ir jausmus. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune per ausines galima išgirsti jų kūrinius taip pasineriant į senesnius laikus.

Galiausiai literatūros istorija užbaigiama už Lietuvos ribų. Pasakojama apie rašytojus išeivius, galima pasiklausyti jų radijo, atidaryti stalčiukus ir juose rasti įvairiausių slaptų dalykų, kurie patiks mažiesiems lankytojams. 

Maironio lietuvių literatūros muziejaus Kaune padaliniai

Maironio lietuvių literatūros muziejaus lankytojams atviros ir kitos unikalios erdvės, Kauno muziejaus padaliniai, esantys gana netoli vienas kito. 

Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo memorialinis namas 

Atėjusius pasitinka mažytė vila, kurioje daug šviesos ir erdvės. Salomėjos Nėries namuose nuolatos lankydavosi giminės, draugai ir garbingi svečiai. Didelėje salėje, kur kadaise buvusi Bučo dirbtuvėlė, įrengta ekspozicija, pasakojanti apie visą kūrėjos gyvenimą, kūrybinius kelius ir klystkelius. Muziejus pilnas monitorių, spalvingų stendų, fotografijų ir kitų interaktyvių detalių, kurių dėka, istorija tampa prieinama visiems. Norintiems pamatyti Salomėjos Nėries atvaizdą, yra paruošta archyvinė video medžiaga, skamba poetės eilėraščiai. Memorialiniame name rasite ne vieną šeimos asmeninį daiktą, baldus, interjero detales. Svetainėje išliko gausi šeimos biblioteka, o iš paveikslo žvelgia pati Salomėja Nėris. 

Antrame aukšte galima įeiti į Salomėjos Nėries ir Bučo miegamąjį bei pasižvalgyti po jų darbo kambarius. Žiemos dirbtuvėje eksponuojami Tumo-Vaižganto, Nėries biustai, Maironio horeljefas ir kiti Bučo darbai. Ant sienos galite pasigrožėti fotonuotraukomis iš asmeninio Bučo archyvo. 

Balio ir Vandos Sruogų namai

Namuose atkurti trys kambariai, o viename iš jų puikuojasi vienas svarbiausių eksponatų – asmeninė biblioteka. Priešais stovi Balio Sruogos stalas su senoviniu telefonu,  kalendoriumi, nebaigtais kūrinių rankraščiais. Sienas puošia Balio Sruogos paveikslai ir nuotraukos. Vandos Daugirdaitės Sruogienės darbo kabinete stūkso iš JAV atkeliavusi memorialinės bibliotekos dalis, rašomasis stalas su dokumentais, rankraščiais, šeimos nuotraukomis ir kitais asmeniniais daiktais. Svetainėje išlikę Sruogų šeimos indai, pianinas, radijo aparatas, ant sienų kabo dailininkų darbai. 

Antrajame aukšte rasime Balio Sruogos literatūros ekspoziciją, atsispindinčią rašytojo kūrybinę ir kultūrinę veiklą.  Skirtingi eksponatai atskleidžia skirtingus rašytojo gyvenimo etapus. Čia taip pat rasite ir Balio Sruogos geologinį medį. Kitame kambaryje eksponuojama jo žmonos kūryba, dokumentai, jos parašytos istorinės knygos, suvenyrai, asmeniniai daiktai. 

Juozo Grušo memorialinis namas

Akį patraukia kiemas su medžių alėja lydinčia link namų durų. Link slenksčio pro kurį tūkstančius kartų žengė vienas žinomiausias kultūros veikėjas, rašytojas, vertėjas, dramaturgas ir prozininkas – Juozas Grušas. Namas stebina savo patogiu išplanavimu, kurį sugalvojo pats rašytojas. Kaip ir Juozas Grušas, taip ir jo namai aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. Juose rinkosi teatralai, dailininkai, rašytojai. Kambarių neskiria durys, tad vienoje erdvėje vyko rašytojo, vyro ir tėvo gyvenimas. 

Name stovi tų laikų baldai, biblioteka. Pastaroji nėra tokia didelė, kaip Balio Sruogos namuose, tačiau tai nuostabos nekelia – juk visi žinojo, kad Grušui visada buvo svarbesni žmonės ir bendravimas. Teatro mėgėjai jo namuose ras Barboros salę, kurioje eksponuojami keli kostiumai ir daiktai iš šimtmečio spektaklio pastatyto pagal rašytojo dramą ’’Barbora Radvilaitė”. 

Juozo Tumo-Vaižganto butas – muziejus

Juozo Tumo - Vaižganto namai kvepia solidumu. Kambaryje stovintis ąžuolinis stalas rašytojui suteikia dar daugiau rimtumo, o daiktai ant jo – antspaudo laikiklis, rašalinė, kalendorius, lempa užbaigia tvarkos jausmą namuose. Vienas svarbiausių eksponatų yra Vaižganto kailiniai, kuriuos jis mini net savo testamente. Jam tai buvo viena brangiausių garderobo dalių. 

Kitame kambaryje randamas baldų komplektas, jo lova, spinta su memorialinės bibliotekos knygomis, stovi tuščias kanarėlių narvelis ir šypsosi puošnios žvakidės. Virš stalo kabo rašytojo artimųjų nuotraukos. Vaižgantas niekada nesijautė turįs didžius meno darbus, tačiau pripažino įsigijęs keletą rinktinių paveikslų, jų kopijų ar skulptūrų. Visus juos galima pamatyti Vaižganto memorialiniame bute. 

Vaikų literatūros muziejus 

Šioje ekspozicijoje beveik viskas gali būti liečiama ir čiupinėjama, tad kiekvienam jaunajam lankytojui bus smagu. Čia laukia spausdinimo mašinėlės, pasakas rašiusieji rašikliai ir stebuklus atveriančios erdvės. Vaikai turi galimybę pamatyti mirioramą, kurioje gimė kinas. Sukant dvi rankenėles tempiama įdėta juosta ir taip matoma istorija. Vaikai patys gali nupiešti savo pasaką ir pasižiūrėti senoviniu būdu. Už didžiulių vartų atsiveria Daktaro Kripštuko pragare erdvės ir detalės. Įpusėjus vaikų literatūros muziejaus ekspoziciją, galima užsukti į mini teatrą, kuriame pasirodo įvairūs pasakų personažai, o vaikai gali pailsėti ant sėdmaišių, išmargintų mįslėmis. Muziejus pilnas mažų stebuklų, nematomų kertelių ir vietelių. Čia pasislėpęs kosminis laivas, kurį gali išbandyti kiekvienas lankytojas. 

Edukacija Maironio lietuvių literatūros muziejuje

Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune ne tik stipriai atnaujino savo ekspozicijas, sukūrė interaktyvius eksponatus, bet ir papildė savo edukacijas, paskaitas.

Muziejus siūlo virš šešiasdešimt edukacijų, pasiskirsčiusių per visus padalinius bei virš 50 paskaitų, kurios yra skaitomos muziejuje arba Jūsų pasirinktoje vietoje. Edukacijos paremtos žaidimais, kūryba, bandymu įsijausti į rašytojų, veikėjų vaidmenis ir nukeliauti į mėgstamus kūrinius. Edukacijos suskirstytos pagal amžiaus grupes: 

  • Ikimokyklinis
  • Pradinis mokyklinis
  • Jaunesnysis mokyklinis
  • Vyresnysis mokyklinis 
  • Suaugusieji 
  • Šeimos

Išsirinkti edukaciją labai paprasta ir patogu. Lankytojai gali nuspręsti, kas jiems gali būti smalsu ir įdomu. 

Parodos Maironio lietuvių literatūros muziejuje

Šiame, atrodo, nedideliame Maironio lietuvių literatūros muziejuje slepiasi ir parodos! Atėjusieji beveik kas mėnesį gali atrasti vis kitokią ekspoziciją ir džiaugtis vis naujesniais menininkų darbais, fotografijomis, eksponatais ir rankraščiais. Norinčius sužinoti kažką naujo sėdint savo šiltuose namuose muziejus laukia svečių virtualiose parodose. Jose paliečiami kiti lietuviškos literatūros kūrėjai, jų gyveno istorijos. Maironio lietuvių literatūros muziejus siūlo ir lietuvių literatūros kilnojamąją parodą: nuo seniausių laikų iki šiandienos, kurią galima užsisakyti į savo įstaigą – mokyklą, kultūros centrą, biblioteką.

Maironio muziejaus darbo laikas ir kainos

  • Maironio lietuvių literatūros muziejus duris atveria nuo 9:00 iki 17:00 valandos antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais.
  • Ketvirtadieniais čia galima apsilankyti nuo 11:00 iki 19:00 valandos, o sekmadieniais nuo 10:00 iki 16:00 valandos. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį apsilankymas nemokamas. 

Bilietų kainos prasideda nuo 2 Eurų suaugusiems ir nuo 1 Euro vaikams. Kai kurios ekspozicijos yra nemokamos, o šeimoms taikomos nuolaidos.

Naujausia muziejaus informacija – oficialioje svetainėje www.maironiomuziejus.lt

Kaip atvykti iki Maironio lietuvių literatūros muziejaus?

Autobusai: 6, 6A, 18, 20, 22, 26, 31, 42. Maršrutiniai taksi: 51, 56, išlipti Karaliaus Mindaugo pr. stotelėje ir eiti apie 400 metrų. 

Autobusai: 20, 21, 22, 24, 27, 31, 31A, 35, 37, 39, 40, 44, 46, 47, 48, 49. Troleibusai: 2, 5, 7, 10, 11. Maršrutiniai taksi: 52, 57, išlipti Kauno pilies stotelėje ir eiti apie 800 metrų. 

Atvykstantiems nuosavu automobiliu reikėtų žinoti, kad automobilių statymas Kauno senamiestyje yra mokamas. 

Kontaktai, informacija

Adresas
Rotušės a. 13, Kaunas Žemėlapis
Telefonai
+370 37 206842
El. paštas
info@maironiomuziejus.lt
Tinklalapis
https://maironiomuziejus.lt
Facebook
www.facebook.com/mairo...
X