Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas
Atnaujinta: 2021 m. gegužės mėn. 13 d.
Stelmužės ąžuolas – garsiausias ir seniausią istoriją turintis medis Lietuvoje. Tai vienas iš svarbiausių Lietuvos gamtos ir istorijos paveldo objektų, kuris liudija daugelį mūsų šalies istorinių laikotarpių. Skaičiuojama, kad preliminarus ąžuolo amžius siekia nuo 1500 iki 2000 metų, tad savo gyvenimą jis galimai pradėjo pačioje mūsų eros pradžioje. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jis gali būti seniausias ąžuolas visoje Europoje. Ne vien medžio amžius įspūdingas, jo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje siekia 9,58 metro, o skersmuo 3,5 metro, visas medžio aukštis net 19 metrų. Ąžuolo lajos skersmuo – 20 metrų, o jos aukštis 17 metrų. Visi šie ąžuolo parametrai buvo išmatuoti 2016 metais. Kažkada atlikus bandymą, paaiškėjo, jog apimti Stelmužės ąžuolo kamieną reikia aštuonių arba devynių suaugusių vyrų.
Šalia Stelmužės ąžuolo ir Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčios yra įrengta patogi automobilių stovėjimo aikštelė, šalia jos įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir mediniai stalai su suolais, todėl aplankius legendinį ąžuolą ir miestelį galima susiorganizuoti patogų pikniką gamtoje.
Stelmužės ąžuolo istorija ir legendos
Istorija
Žymusis medis, iš tiesų ir pats matė nemažai žymių įvykių ir istorijos virsmų. Pro medį yra žygiavę kryžiuočių ir kalavijuočių ordino riteriai bei švedų kariai. Medžio drėvėje kadaise buvo rasti žmogaus griaučiai, o šalia jų prancūzų kareivio šautuvas. Tai liudija, jog apylinkėse lankėsi Napoleono kariai, galimai pasislėpė Stelmužės ąžuolo drėvėje bėgdamas iš Rusijos. Pro Stelmužę žygiavo ir Kaizerio bei Hitlerio kariuomenė.
Legendos
Viena iš geriausiai žinomų legendų pasakoja, kad per medžio kamieno drevę, galima nusileisti į požeminį pasaulį. Laikmečiu, kai vyravo pagonybė, žmonės po medžiu degindavo aukurą ir atiduodavo savo aukas dievams. Neišvengė stelmužės ąžuolas ir vienos seniausių bei populiariausių legendų pasaulyje – ji pasakoja, jog po Stelmužės ąžuolo šaknimis yra paslėptas lobis.
Dar viena legenda susijusi ne tik su legendiniu medžiu, bet ir su Stelmužės miestelio atsiradimu, pasakoja, kad kadaise baužiavą atliekantys žmonės ąžuolo viršūne užtvėrė kelią piktajama carui, taip neleisdami jam pravažiuoti. Tai turėjo būti jam pamoka už tai, kad nepaliepė Stelmužės miestelio dvarininkui atleisti valstiečius nuo baudžiauninko pareigų, nors baužiava jau seniai buvo panaikinta. Panaši legenda pasakoja ir kiek kitokią istoriją, kad milžinas nusprendė nuversti ant caro karietos Stelmužės ąžuolą, tačiau miestelyje gyveno stipruolis, kuris medį sulaikė ir taip išgelbėjo karietą ir tuo pačiu carą nuo mirties. Už išgelbėjimą, legenda teigia, caras jaunikaičiui net nepadėkojo ir nurūko savo keliais. Stipruolis pasivijo karietą ir čiupo ją už rato, tačiau ratas sulūžo ir stiprioje rankoje liko tik dalis ratlankio. Taip atsirado Stelmužės miestelio herbas, kuriame vaizduojama pusė rato.
Stelmužės ąžuolo klonavimas
Lietuvos miško instituto laboratorijoje ąžuolas buvo klonuotas, mokslininkai tai atliko Lietuvos žemės ūkio ministerijos užsakymu. Šiuo metu laboratorijoje auga net 200 klonuotų ąžuoliukų. Ateityje planuojama, jog mažieji „stelmužiukai“ šakas į dangų kreips Lietuvos miškuose. Pagrindinė ąžuoliukų daugintoja ir augintoja Miškų instituto miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėja daktarė Sigutė Kusienė. Ji vadovauja 2007 metais atnaujintiems medžio tyrimams, kurių tikslas regeneruoti kloninius ūglius ir išauginti medelius. Mokslininkė tikisi, jog sėkmingai išgyvenę klonuoti augalai bus atsparesni aplinkos veiksniams ir ilgaamžiškesni, paveldės Stelmužės ąžuolo stiprybę.
Kontaktai, informacija
- Adresas
- Stelmužė, Imbrado sen., Zarasų rajonas Žemėlapis
Žiūrėti didesniame žemėlapyje // Surasti kelią į Stelmužė, Imbrado sen., Zarasų rajonas