Žuvinto biosferos rezervatas

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio mėn. 16 d.
Patikima nuoma

Žuvinto rezervatas, pietų Lietuvoje 30 kilometrų nuo Alytaus, 11 kilometrų nuo Simno, esanti Žuvinto pelkė ir ežeras yra didžiausia sausumos teritorija, didžiąją metų dalį būna persunkta drėgme (Šlapynė). Rezervato teritorijai priklauso ir Buktos miškas. Tai yra pirmoji vietovė Lietuvoje gavusi saugomos teritorijos statusą ir vienintelis biosferos rezervatas. Šis statusas jai suteiktas 1937 metais, užtikrinant Žuvinto ežero, jį supančių pelkynų gyvūniją ir ekosistemas. Ji laikoma ir tarptautiniu mąstu svarbia saugoma teritorija.

NATURA 2000 tinklo dalimi rezervatas tapo 2004 metais, o 2011 metais buvo įtrauktas UNESCO pasaulinį tinklą, kaip programos „Žmogus ir biosfera“ dalis. Iki šiol (2020 metai) tai yra vienintelė Lietuvos vieta, esanti UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

Rezervato teritorija skirstoma į konservacinio, ekologinės apsaugos prioritetų, ekosistemų atkūrimo ir ūkinės veiklos zonas.

Visas saugomas plotas sudaro beveik 18500 hektarų. Savivaldybių ribos, į kurias patenka Žuvinto biosferos rezervatas:

  • Alytaus apskritis ir Alytaus rajono savivaldybė.
  • Lazdijų rajono savivaldybė.
  • Marijampolės apskritis ir Marijampolės rajono savaivaldybė.

Saugomoje teritorijoje yra 362 sodybos ir gyvena apie 950 nuolatinių gyventojų

ŽUVINTO REZERVATO PAUKŠČIAI IR AUGALIJA

Žuvinto ežeras yra apaugęs nendrėmis ir švendrais, dėl to ši vieta yra puikus prieglobtis perintiems paukščiams. O daugybė migruojančių paukščių, gervės, žąsys, tilvikai, varnėnai ir įvairios kitokios rūšys, apsistoja Žuvinto rezervate pailsėti.  Paukščių rūšių skaičiumi rezervatas yra lyderis visoje žemyninėje Lietuvoje, jame galima sutikti iki 240 skirtingų paukščių rūšių (nendriniai lingiai, didieji baubliai, plovinės vištelės ir kitų rūšių populiacijos). Žuvinto rezervato pažiba – perinti nendrinė meldinė nendrinukė. Mūsų šalis yra viena tarp keturių Europos valstybių, kuriose dar peri šis pasaulyje labai retas ir nykstantis paukštis.  Žuvinte sutinkama ir didelė augalų, grybų ir gyvūnų įvairovė.

Visai šalia Žuvinto pelkės yra kita labai svarbi migruojančių vandens paukščių sustojimo vieta. Tai šešta Lietuvoje pagal dydį Amalvos pelkė. Šalia jos yra ir seklus to paties pavadinimo ežeras.

Rezervate sutinkamos 45 žinduolių rūšys. Stebimos šios žvėrių rūšys:

  • Ūdros.
  • Šermuonėliai.
  • Briedžiai.
  • Stirnos.
  • Vilkai.

Saugų prieglobstį čia randa ir raudonpilvės kūmutės, kurios yra nykstantys ir saugomi varliagyviai.

Buktos miškas yra turtingas vertingų skroblynų buvveinių, jame augančių grybų ir augalų rūšių. Rūšys būdingos centrinės Europos skroblo ir buko miškams.

TERITORIJOJE ESANTYS EŽERAI

Žuvintas (reliktinis) – didžiausias iš trijų ežerų. Kadaise, prieš 10 000 metų, užėmęs 6800 hektarų teritoriją, šiuo metu ežeras užakęs ir užima 965 hektarų plotą. Ežero vidutinis gylis tesiekia 0,6 metro, giliausia vietas 2,5 metro. Ežeras smarkiai uždumblėjęs, vidutinis dumblo gylis yra apie 3 metrus.

Žaltytis – plotas 256 hektarai. Šio ežero didžiausias gylis didžiausias iš visų trijų ežerų – 4 metrai, vidutinis gylis apie 2 metrus. Smėlėtą ežero dugną dengia 2 metrų dumblo sluoksnis.

Amalvas (liekaninis) – mažiausias iš rezervato ežerų. Jo plotas 190 hektarų. Amalvas, kaip ir Žaltyčio ežeras, gilesnis už Žuvintą. Vidutinis gylis siekia 2 metrus, didžiausias gylis – 2,9 metro. Dumblo sluoksnis siekia iki 2 metrų.

Be trijų didžiausių ežerų, teritorijoje yra ir keletas ežerėlių. Kai kurie jų susiformavę vos prieš kelis dešimtmečius.

ŽUVINTO REZERVATO ISTORIJA

Tadas Ivanauskas. Šis vardas daugybei Lietuvos gyventojų asocijuojasi su gamtos tyrinėjimais ir Kaune esančiu Zoologijos muziejumi . Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius yra žymiausias praėjusio amžiaus ornitologas, gamtininkas ir gamtos tyrimų populiarintojas. Ne keista, jog būdamas prisiekęs ornitolgogas, jis ėmėsi Žuvinto paukščių ir kitus gamtos tyrinėjimus ir inicijavo teritorjos paskelbimą rezervatu.

1937 metais LR žemės ūkio ministerija ėmėsi veiksmų ir Žuvinto ežeras buvo nusavintas iš privačių asmenų. Atlikus procedūras priežiūra buvo perduota Kauno universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetui. Netrukus ežere ir jo apylinkėse 1 kilometro spinduliu buvo uždrausta medžioklė.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 metais rezervatas perėjo Lietuvos SSR Maisto pramonės Liaudies komisariatui ir prarado rezervato statusą. 1946 metais Lietuvos SSR Liaudies Komisarų Tarybos pavedimu Mokslų akademija vėl įsteigė rezervatą Žuvinto rajone. Deja šis rezervato statusas tuomet neapsaugojo gyvūnijos nuo medžioklės. Žuvintas pirmus dešimtmečius po karo buvo mėgstama sovietų sąjungos ir vadų medžioklės vieta.

1993 metai, kai Žuvinto gamtos rezervatas tapo Pelkių bei seklių vandenų konvencijos saugomų teritorijų sąrašo dalimi.

2002 metai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Žuvinto Biosferos rezervatą.

2011 metais Žuvinto biosferos rezervatas tapo UNESCO dalimi.

Kontaktai, informacija

X