Panemunės pilis

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio mėn. 14 d.
Patikima nuoma

Panemunės pilis. Tai vienintelė Lietuvoje išlikusi mūrinė pilis. Statinys pradėjo augti 1604 metais, vietoje medinių dvaro pastatų. Dvaras, kurio vietoje iškilo pilis manoma buvo pastatytas Lietuvos kunigaikščio Vytenio. Vėliau, XVI amžiuje, dvaras priklausė bajorui Stanislovui Stankevičiui – Bielevičiui. Kelyje Kaunas – Jurbarkas, vingiuojančiame palei Nemuną, galima aplankyti ne vieną istorinį objektą. Tai Raudondvario dvaras, Raudonės pilis, istorinis Veliuonos miestelis. O iki Jurbarko likus keliolikai kilometrų, visai šalia Skirsnemunės, Nemuno kranto dešinėje pusėje, aukštutinėje terasoje stūkso Panemunės pilis.

PILIES ISTORIJA IR ARCHITEKTŪRA

Istorikai turi nuomonę, jog teritorijoje, kurioje šiuo metu yra Panemunės pilis, XIV amžiuje buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras. 1597 metais dvaras priklausė bajorui Stanislovui Stankevičiui-Bielevičiui, iš kurio jį minėtais metais įsigijo didikas ir miško pirklys, kurio kilmė vengriška, Jonušas Epepjeršas. Naujasis dvaro šeimininkas senojo dvaro medinių pastatų vietoje nusprendė pastatyti mūrinę pilį, kurios paskirtis buvo rezidencinė. Pilis buvo statoma pagal garsaus olandų kilmės architekto Petro Nonharto projektus.

Šalia Nemuno ant natūraliai susiformavusios aukštos kalvo išdygo du rūmų korpusai, turėję po du aukštus. Tai buvo gyvenamasis - rytinėje pusėje ir ūkinis korpusas – šiaurinėje pusėje. Juos iš vakarų ir pietų pusių sujungė gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais kampuose. Šiuo metu išlikęs  tik pietvakarinis bokštas. Kiemas buvo trapecijos formos, o jį visą apjuosė pilies pastatai.

Mokslininkai nustatė, kad rytinio korpuso pamatai yra 2 metrų gylio, o ant jų išmūrytos beveik metro storio išorės sienos. Sienų mūrijimo būdas – renesansinis rišimo. Rytinėje dalyje pietinės sienos buvo pastatyta dviejų aukštų renesansinė arkada, už kurios puošnus išėjimas į parką. Įėjimo į rūmus dalis buvo papuošta smailėjančia arka. Pastato interjeras buvo įrengtas prabangiai, buvo paslėptas po santūriomis pastato išorės formomis. Apie meninį interjero vaizdą šiuo metu galima spręsti tik iš archeologų radinių. Įspūdingiausi ir gražiausi iš jų kokliai puošti ornamentais ir herbais. Buvo rasti tik minėtų koklių fragmentai.

Mirus Jonušui Eperješui, pilis atiteko jo sūnums Jonui, Jurgiui ir Kristupui. Vėliau pilis liko vienam sūnui Kristupui Eperješui. Mokslininkai daro prielaidą, jog 1649 metais buvo atlikta pilies rekonstrukcija, kurios metu buvo pakeistos durų ir langų vietos, dydis ir forma. Pagrindinis rytinio korpuso įėjimas buvo atnaujintas, įrėminant jį platesniu už buvusį gotikinio stiliaus portalu. Pilies rūmai įgijo ankstyvojo baroko ir baroko bruožų. Gyvenamosios ir reprezentacijai skirtos patalpos buvo perkeltos iš rytinio korpuso į pietinį. Buvo pastatyti šiaurės vakarų ir šiaurės rytų bokštai, pastarasis skirtingai nuo kitų, buvo šešiakampis (jame buvo įrengta koplyčia).

1753 metais Eperješai pilį pardavė baronui pulkininkui Leonui Igelstromui, jis buvo Gulbinų seniūnas. Igelstromas po 6 metų metų (1759 metais) pilį perleido kitam seniūnui. Šįkart pilis atiteko LDK vėliavininkui Akmenės seniūnui Antanui Gelgaudui. Naujasis šeimininkas užsiėmė pilies rekonstrukcija ir pietvakarių bokšte įrengė biblioteką, papuošė reprezentacinius kambarius. Sutvarkytame parke atsirado poilsio kalvelės, suformuoti tvenkiniai, įrengtas aptvaras danieliams, pastatytos pavėsinės ir oranžerija.

1795 metais po Antano Gelgaudo mirties pilis atiteko jo sūnui Mykolui Gelgaudui, po to, 1828 metais po jo mirties, pastarojo vaikams Jonui ir Antanui bei žmonai Eleonorai. Sūnūs buvo aktyvūs 1831 metų sukilimo dalyviai. Deja sukilėliai pralaimėjo ir Antanas žuvo, o kitas brolis Jonas, kuris rūpinosi pilimi, atsitraukė į Prūsiją. Broliai buvo pripažinti nusilkaltėliais, o jų pilis nusiaubta, apgriauta ir išplėšta ir perimta caro valdžios nuosavybėn.

1867 metais pilį savo žinion perėmė Gelgaudų šeimos turto paveldėtojas dvarininkas Stanislovas Puslovskis. Pastarasis pilies išlaikyti ir prižiūrėti nepajėgė. Dalis pilies tapo grūdų sandėliu, kita dalis apgriuvo.

Nuo 1935 metų, kai pilis atiteko Švietimo ministerijos ir archeologijos komisijai (tuo metu buvo įvertinta 40 000 litų), ji buvo įvairių švietimo ir kultūros įstaigų priežiūroje. Nuo tada negyvenama pilis nebuvo perstatinėjama ar restauruojama. Dėl tios priežasties ji iki šių dienų išliko kaip architektūriškai autentiką geriausiai išlaikiusi XVII – XVIII amžiaus rezidencinė pilis Lietuvoje.

1939, 1959–1962 m. pilis buvo konservuojama.

1961 metais Panemunės pilis įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą

1984 metai ir 1995–1997 metais pilis buvo restauruojama.

Nuo 1982 metų iki dabar Panemunės pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai (VDA).

2009 metais, pasinaudojus Europos sąjungos fondų parama, pilis buvo pradėta restauruoti ir atstatyti.

PANEMUNĖS PILIES PARKO TVARKYMAS

Greta pilies esantis parkas daug metų buvo apleistas ir yra jau sulaukėjęs. Parkas pokario laikais buvo labai nuniokotas, iškirstos šimtametės liepos ir kiti vertingi medžiai.

2020 metų pradžioje Kultūros paveldo departamentas išplatinio pranešimą, jog bus įgyvendinamas Panemunės pilies parko sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektas. Įvykdžius darbus, kurie suplanuoti projekte, bus atverti vertingi senieji parko medžiai, pamiškėse ir šalia tvenkinių bus suprojektuoti akcentiniai medžiai. Parkas bus papildytas skirtingais metų laikais žydinčiais krūmų masyvais.

PILIES ĮVEIKLINIMAS

Šiuo metu pilis pritaikyta lankytojams.

Joje vyksta įvairūs renginiai. Rengiami koncertai (Jurbarko bardų klubo koncertas, šventinis koncertas „Pamojuok trims karaliams“, adventiniai koncertai). Vyksta parodos (fotomenininkų, Kalėdinių puošmenų, VDA kursinių darbų parodos), kiti renginiai (Kalėdinių žaisliukų konkursai, įvairių valstybinių švenčių minėjimai).

Dalyje pilies šiuo metu veikia keturių žvaigždučių viešbutis ir restoranas Best baltic „Panemunės pilis“
Viešbutyje ir jo restorane rengiami jaukūs asmeniniai pokyliai. Verslo susitikimams puikiai tinkamos „Didžioji“ ir „Žvėrienos“ konferencijų salės. Pilyje – viešbutyje yra įrenta 13 prabangių kambarių, kurių kiekvienam suteiktas pilyje kadaise gyvenusių istorinių asmenybių vardas. Kambariai išpuošti XVIII-XIX amžiaus stiliaus antikvariniais baldais ir interjero detalėmis.

Istorinių asmenybių vardai, kurie buvo suteikti prabangiems kambariams:

  • Astronomas, kunigas Antano Petraičio
  • Bajoras, Jonušo Eperješas
  • Grafienė – LDK sargybininkaitė Onos Klara Pacaitė-Eperješienė
  • Bajoras Kristupas Eperješas
  • Bajorai Jonas ir Bogumila Eperješai
  • Baronas, pulkininkas Leonas Igelstromas
  • LDK vėliavininkas Antanas Gelgaudas
  • Grafienė Barbora Tyzenhauzienė
  • LDK rūmų maršalka Mykolas Gelgaudas
  • Generolas Antanas Gelgaudas
  • Grafaitės Eleonora Tiškevičiūtė Gelgaudienė
  • Bajoras Jonas Gelgaudas
  • Dvarininkas Stanislovas Stankevičius-Bielevičius

Restorane vienu metu gali sutilpti iki 50 asmenų. Patiekalai gaminami pagal senuosius didikų virtuvės receptus. „Pilies bokšte“ vyksta žvėrienos patiekalų, midaus ir vyno degustacijos. Iškilmingoje salėje organizuojamos šventės, kurių metu puotauti gali iki 150 asmenų.

2017 metais britų dienraštis „The Independent“ Panemunės pilį įtraukė į geriausių pilių-viešbučių sąrašą

Kontaktai, informacija

  • Artimiausias vandens telkinys Tvenkinys kieme,
    Upė Nemunas (vanduo +6 ℃)
  • Adresas Vytėnų g. 53, Pilis, Jurbarko rajonas
  • Dirbame visus metus
X