Puntuko akmuo

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio mėn. 17 d.
Patikima nuoma

Puntuko akmuo – neabejotinai žinomiausias akmuo Lietuvoje. Jis laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu iki 1957 metų. Šiuo metu didžiausias Lietuvos riedulys Barstyčių akmuo. Puntukas, dar kitaip žinomas kaip Dvarionių akmuo, 2000 metais buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Akmuo yra ne tik gamtinė, bet ir kultūrinė Lietuvos vertybė.

Puntuką galima pamatyti važiuojant pietų kryptimi nuo Anykščių miesto apie 6 kilometrus. Vieta, kurioje guli milžiniškas akmuo yra netoli Šventosios upės, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Nuo 2015 metų lankytojus pasitinka šalia populiariojo akmens pradėjęs veikti, ne mažiau populiarus, Anykščių šilelio medžių lajų takas . Kad riedulys itin populiari lankytina vieta parodo 2012 metais atliktas monitoringas. Jo metu prie Puntuko akmens, Gegužės mėnesio pabaigoje, buvo užfiksuoti net 52 dideli turistiniai autobusai per vieną dieną. O tuo metu dar net nebuvo atidarytas Lajų takas,

Akmuo sveria 256 tonas. Jo tūris, skaičiuojama, yra 100 kubinių metrų. vienas ketvirtadalis jo yra po žeme. Virš žemės iškilusioje Puntuko dalyje, 1943 metais buvo, iškalti žymiųjų lakūnų, perskridusių Atlanto vandenyną, S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai. Žemiau akmenyje yra lakūnų testamento mūsų tautai žodžiai. Skulptoriui Broniui Pundziui iškalti akmenį prireikė 180 dienų. Tai buvo padaryta dešimtųjų skrydžio per Atlantą metinių proga, tuo metu Lietuvos buvo okupuota vokiečių. 2012 metais buvo atnaujintas akmenyje iškaltas testamentas.

PUNTUKO KILMĖ

Mokslininkai mano, jog riedulio kilmė siekia nuo 14 iki 20 tūkstančių metų. Spėjama, kad milžinišką akmenį prieš tiek metų, paskutiniojo ledynmečio metu, paliko nuo Skandinavijos (Suomijos) kalnų slinkę ledynai.

LEGENDOS IR PADAVIMAI

Objektas yra apipintas legendomis ir padavimais. Tautosakoje žinoma ne viena Puntuko kilmės istorija.

Vienoje iš populiariausių legendų pasakojama, jog velnias norėjęs užremti Anykščių bažnyčios duris. Nepavykus to padaryti velnias paliko akmenį lauke. Nutiko taip, kad anykštėnai pasistatė bažnyčią, kuri buvo nauja ir graži. Bėda buvusi ta, jog ji buvo ant velnio kelio, dėl to ji jiems labai nepatiko ir jie norėjo bažnyčią sunaikinti. Vienas iš velnių susirado lauke didžiulį akmenį, pasirišo, užsikėlė jį ant pečių ir nešėsi užstatyti naujosios bažnyčios duris. Velniui nešant tą akemnį, užgiedojo gaidys ir velnias jį pametė. Išsigando velnias ir pabėgo tekinas, palikdamas akmenį lauke. Taip ir liko stovėti tas akmuo lauke iki šių dienų. Akmens vieta, ties kuria jis buvo parištas liko šiek tiek įlinkusi. Ši legenda minima ir garsiojoje Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“.

Kitas padavimas teigia, jog ant akmens buvo sudegintas garsus Lietuvos karžygys ir narsus karo vadas Puntukas. Akmuo, manoma, buvęs pagonių religinių apeigų vieta.

Pasakojama istorija ir apie tai, jog šalia vietos, kur yra Puntuko akmuo, gyveno labai darbšti Anykštos giminė. Giminės vyriausiasis turėjo paslatingą ženklą, kurį pamatę velniai iš karto prasmegdavo į pragarą. Supykę velniai sumanė ant šeimos trobos numesti didelį akmenį. Ilgai stengėsi jie tai padaryti, bet nei vienam, nei kitam velniui nepavyko. Tada susirinko daugybė velniukų, pakėlė akmenį ir ruošėsi mesti ant trobelės. Tai pamatė dievas Perkūnas, pagailėjo Anykštų giminės. Perkūnas pradėjo spjaudytis ugnimi ir taip išgąsdino velniukus, kurie pametė akmenį. Iškritęs akmuo pataikė tiesiai ant šalia gyvenusio pikto žmogaus, vardu Puntukas, pirkios. Nuo to laiko piktojo kaimyno Puntuko niekas nebematė, o akmuo, nukritęs ant jo namo, pradėtas vadinti jo vardu.

Kontaktai, informacija

  • Artimiausias vandens telkinys Upė Šventoji (vanduo +5 ℃)
  • Adresas Anykščių rajonas
X