Raudonės pilis ir pilies parkas

Atnaujinta: 2021 m. vasario 12 d.

Raudonės pilis įkurta Jurbarko rajone (Raudonės miestelyje), dešiniajame Nemuno krante, žvelgiant nuo Kauno pusės. Ji priskiriama rezidencinių pilių tipui.

Pilis pastatyta ant aukšto Nemuno šlaito, todėl iš jos bokšto ir ne tik atsiveria nuostabios panoramos į Nemuno upės apylinkes. Pastatą sudaro trys korpusai, kurių kiekvienas turi po 2 ar 3 aukštus. Korpusai išsidėstęs forma primenančia U raidę. Pilies išskirtinis ženklas 5 apvalūs bokštai, keturi bokštai išsidėstę pilies kampuose, vienas – centre. Raudonės pilis, kaip ir Raudondvario pilies dvaras, pastatyta iš raudonų plytų, kurių nedengia tinkas. Bokštai ir pastatų korpusai papuošti masyviais karnizais, o bokštų viršūnės išmūrytos dantyta forma. Raudonės rezidencinės pilies kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Iki 2018 metų pastate veikė Raudonės pagrindinė mokykla, tačiau ženkliai sumažėjus mokinių skaičiui, 2018 metų rugpjūčio mėnesį, mokykla buvo likviduota. Šiuo metu pilies teritorija ir net 33,5 metro aukščio siekiantis bokštas yra atviri lankytojams. Uždarius mokyklą objektą nuspręsta pritaikyti turizmo reikmėms, informacinio centro įrengimui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms teikti. Tam planuojama pritraukti investuotojus (koncesininkus) iš užsienio.

Raudonės pilies parkas

2020 metų pabaigoje buvo pradėtas tvarkyti pilies parkas, kuris bus pritaikytas lankymui ir pažinimui. Savivaldybė informuoja, kad bus sutvarkyta parko planinė – erdvinė struktūra, išsaugoti vertingi augalai, iškirsti mažiau vertingi medžiai, atgaivinamos nykstančios alėjos. Prasidėjus pilies parko tvarkymo darbams dalis visuomenės pasipiktino, jog kertami senoliai medžiai, tai sukėlė daug diskusijų viešojoje erdvėje, buvo rengiamos peticijos.

Parko įkūrimo pradžia laikoma XVI amžiausi antroji pusė, kaip ir pilies statybų pradžia. Tačiau koks buvo parkas jo kūrimo pradžioje žinių deja nėra, pirmosios rašytinės žinios apie parką aptiktos 1717 metų tekstuose, kuomet buvo paminėtas itališkas sodas. Istorikai dėlioja tokį parko kūrimo vaizdą, jog centrinė parko projektuotos kompozicijos dalis turėjo vesti į pastato pietinio gyvenamojo korpuso centrą. Kadangi nuo šlaito, ant kurio stūksojo pilis, atsivėrė nuostabus vaizdas į Nemuną, teritorija buvo planuojama pagal stiliaus reikalavimą, kai ant ašies centro dominavo rūmai ir bokštas, o nuo jų buvo kuriami laiptai ir terasos. Tyrinėtojai mano, kad čia galėjo būti ir pagridinis kelias į pilį.

Bendrai žinių apie parką išlikę nedaug. Galimai XIX amžiaus pradžioje prie centrinės alėjos atsirado tvenkinys, tuo pat metu manoma iškilo ir apžvalgos kalnelis.1857 metams datuojami rašytiniai šaltiniai pamini, kad Raudonėje yra puikus angliškas parkas. 1920 metais spaudoje rašyta, kad aplink Raudonės pilį yra užveistas gražus sodas su daugybe įvarių medžių gyvatvorių ir žolynų. 1934 metais tuometinis savininkas Juozas de Faria e Kastro, prieš netekdamas dvaro, kuris buvo paimtas už skolas bankui, rašė, kad aplink pilį, išplečiant parką, planuota įsteigti didelį draustinį. Steigiant draustinį turėjo būti įsteigtas medelynas, patvirtintas miško-parko statusas. Tačiau e Kastro minėti planai nebuvo įgyvendinti. 1959 metais A. Tauro sudarytame parko plane (schemoje) buvo pažymėtos egzotiškesnių medžių vietos, paminėta, jog smarkiai sumažėjo gazonų plotai, dėl to suprastėjo bendras parko vaizdas.

Pilies istorija

Istorikų duomenimis Raudonės pilies istorija prasidėjo apie 1300 metus, tuomet ji statyta, kaip vienas iš gynybinių postų kovose su kryžiuočiais. Renesanso stiliaus pilis Raudonėje pradėta statyti XVI amžiaus paskutiniais dešimtmečiais. Manoma, kad tuo metu Raudonės dvarą iš Žygimanto Augusto, tuomečio LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus gavo to meto žymus pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Įtvirtinti dvaro rūmai – pilis buvo statomi pagal olandų architekto Nornhardto sukurtą projektą.

Septynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje statybos darbus pilyje tęsė pilies statytojo pirklio anūkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas. Jis tuo metu buvo Lietuvos didysis iždininkas ir didysis sekretorius. Pilyje jis įsirengė savo rezidenciją. Išmirus Kiršenšteinų giminei, pilis perėjo jų giminaičių Olendskių žinion, kurie XVIII – XIX amžsiuje keletą kartų pilį perstatė.

1811 metais pilis apdegė, po gaisro ją iš Olendskių giminės įsigijo grafas Platonas Zubovas. Jam šeimininkaujant pilyje buvo pakeistas jos interjeras, iškasti tvenkiniai, pastatytas neogotikinio stiliaus malūnas. Po P. Zubovo mirties pilis atiteko jo dukteriai, vėliau anūkei, kuri ištekėjo už portugalo J. C. de Faria e Castro. 1903 metais buvo atliktas pilies kapitalinis remontas, tačiau pirmojo pasaulinio karo metais pilis buvo nusiaubta ir išgrobstyta. Faria e Castro giminė po karto nebeturėjo lėšų pilies išlaikyti ir ji per varžytines atiteko Lietuvos bankui.
1944 metai pilis buvo smarkiai apgriauta, kai vokiečių kariškiai susprogdino didžiausiąjį, pietinėje pusėje esantį bokštą, o šis virsdamas sugriovė dalį pietinės dalies korpuso.
1965 metais buvo įvykdyti pilies atstatymo darbai, po jų pilyje įsikūrė Raudonės pagrindinė mokykla. Deja įkuriant klases mokiniams buvo sunaikintas istorinio interjero unikalumas. Dar po keleto metų buvo atstatytas ir didysis pilies bokštas.

Apsilankymas pilies bokšte

Didysis, 33,5 metrų aukščio, Raudonės pilies bokštas yra atviras lankytojams. Pakeliui į bokšto viršunę, nuo kurios atsiveria nuostabi Nemuno ir Raudonės miestelio panorama, lankytojai gali apžiūrėti ekspoziciją, kuri nuolat keičiasi.

*Lankymo laikas:

  • Pirmadienis – nedirba;
  • Antradienis – 8.00 – 18.00;
  • Trečiadienis – 8.00 – 18.00;
  • Ketvirtadienis – 8.00 – 18.00;
  • Penktadienis – 8.00 – 20.00;
  • Šeštadienis – 10.00 – 20.00;
  • Sekmadienis – 10.00 – 20.00

Likus 30 min. iki darbo pabaigos lankytojai į bokštą neįleidžiami.

*Apsilankymo kaina:

  • suaugusiems – 1,50 Eur;
  • vaikams, mokiniams ir studentams – 1,00 Eur;
  • senjorams – 1,00 Eur.

*Atnaujintą informaciją apie lankymosi laikus ir kainas rasite oficialioje svetainėje

Kontaktai, informacija

X